Pilypo Ruigio giesmių recepcija: nuo XVIII link XX amžiaus vidurio

LTStraipsnis skirtas Prūsijos Lietuvos kunigo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749), vieno produktyviausių XVIII a. lietuvių raštijos kūrėjų, himnodiniam palikimui, tiksliau – jo giesmių recepcijai Prūsijos Lietuvos oficialiuosiuose bažnytiniuose evangelikų liuteronų giesmynuose nuo XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio iki XX a. vidurio. Pasitelkus mūsų dienas pasiekusius pirminius šaltinius, Ruigio išverstos bei sukurtos giesmės, kurios pirmą kartą buvo paskelbtos Jono Berento giesmyne Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos (Karaliaučius, 1732), o paskui trauktos ir į vėlesnius, analizuojamos kiekybiniu ir kokybiniu aspektais. Gretinamoji Prūsijos Lietuvos evangelikų liuteronų giesmynų analizė atskleidė, kad Ruigio giesmių skaičius oficialiajame bažnytiniame giesmyne augo laipsniškai: nuo pirmuosiuose vadinamojo Kvanto-Berento giesmyno leidimuose paskelbtų 9 iki vėlesniuose nusistovėjusių 12 tekstų. Šių giesmių tvarumą liudija tai, kad visos jos tapo stabilia lietuviško oficialiojo giesmyno repertuaro dalimi iki pat Antrojo pasaulinio karo išvakarių, t. y. paskutinio Pagerintos giesmių knygos leidimo (Klaipėda, 1936), maža to, dalis jų perimtos į dabartinį evangelikų liuteronų giesmyną Krikščioniškos giesmės (Vilnius, 2007). Analizė taip pat parodė, kad pradedant pirmuoju leidimu šios giesmės buvo daugiau ar mažiau redaguojamos. Esminiai žodžiai: XVIII amžiaus lietuvių raštija, giesmės, Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig), Prūsijos Lietuvos oficialusis evangelikų liuteronų giesmynas,, Jono Berento (Johann Behrendt) giesmynas Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos (1732).

ENThis article is dedicated to the hymnodic legacy of Philipp Ruhig (1675–1749), a priest from Prussian Lithuania and one of the most prolific figures of Lithuanian literature of the 18th century, or more presicely, it is devoted to the reception of his hymns in the official church hymnals of Prussian Lithuania from the fourth decade of the 18th century to the mid-20th century. Based on primary sources that have survived to this day, the hymns translated and created by Ruhig, which were first published in Johann Behrendt’s hymnal Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos [Newly Revised and Improved Hymn Books] (Königsberg, 1732), and included in later editions, are analysed in terms of quantity and quality. A comparative analysis of Prussian Lithuanian Evangelical Lutheran hymnals has revealed that the number of Ruhig’s hymns in the official church hymnal grew gradually: from 9 in the first editions of the so-called Quandt-Behrendt hymnal to 12 in later editions. The durability of these hymns is evidenced by the fact that they all became a stable part of the official Lithuanian hymnal until the eve of World War II, i. e., the last edition of Pagerintos giesmų knygos [Improved Hymnal] (Klaipėda, 1936), and some of them were included in the current Evangelical Lutheran hymnal Krikščioniškos giesmės [Christian Hymns] (Vilnius, 2007). The analysis also showed that, starting with the first edition, these hymns were edited to a greater or lesser extent. Keywords: Lithuanian writings of the 18th century, hymns, Philipp Ruhig, Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans, Johann Behrendt’s hymn book Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos (11732) [Newly Revised and Improved Hymn Books, 11732].

• 1942 m. „Ekumeninis“ giesmynas ir jo įdiegimo sunkumai. Tiltai. Priedas 2019, 49, Mokslo ir tikėjimo dialogai. [5], 41-68.
• Die Rezeption der Kirchenlieder von Simon Dach in litauischen Gesangbüchern der Aufklärung. Simon Dach (1605-1659). Werk und Nachwirken. Tübingen: Niemeyer, 2008. P. 397-409.
• Giesmyno "Krikščioniškos giesmės" (2007) tekstų redakcija: ieškojimai ir rezultatai. Res humanitariae 2012, 11, 54-71.
• Jono Berento giesmyno "Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos" ir maldyno "Maldû-Knygélos" antrasis leidimas (1735): nežinotas egzempliorius Prahoje. Archivum Lithuanicum 2020, 22, 33-82.
• Jono Berento "Jß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos": Mörlino traktato pritaikymas poezijoje. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010. 230 p.
• Karolio Gotardo Keberio giesmynų genezė ir kalba: XIX amžiaus pirmoji pusė. Archivum Lithuanicum 2001, 3, 13-54.
• Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. 395 p.
• Mažosios Lietuvos indėlis į lietuvių kultūrą. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 285 p.
• Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547-1940. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 764 p.
• Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas. Acta linguistica Lithuanica 2021, 85, 98-116.
• Povilas Frydrichas Ruigys: monografija, gramatikos indeksai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 413 p.
• Prieškario Liuteronų bažnyčios pastangos išleisti giesmyną bendrine lietuvių kalba.. Res humanitariae 2012, 11, 7-26.
• Rankraštinis Johanno Jacobo Quandto palikimas: Prūsijos presbiterologija (prieš 1772). Archivum Lithuanicum 2018, 20, 125-176.
• The Publication of a modern Lithuanian language Lutheran hymnal in the Soviet period. Tiltai. Priedas 2023, 53, Mokslo ir tikėjimo dialogai. [9], 54-77.
• XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba). Vilnius, 2014. 1 pdf (159 p.).