The Publication of a modern Lithuanian language Lutheran hymnal in the Soviet period

LTStraipsnyje aprašomos Lietuvos Liuteronų Bažnyčios pastangos sovietinės ateizacijos laikotarpiu išleisti giesmyną bendrine lietuvių kalba. Įgyvendindama šį siekį Bažnyčia patyrė įvairiausių trikdžių iš sovietinės valdžios, kuri kontroliavo leidybą ir į religinę literatūrą žvelgė kaip į svetimos ideologijos apraišką. Bažnyčiai kilo iššūkių ir jos pačios viduje. Tuo metu oficialus bažnyčios giesmynas buvo „Pagerintos giesmių knygos“, kurio paskutinė laida pasirodė Klaipėdoje 1936 m. Kadangi Mažosios Lietuvos giesmyno kalba nebeatitiko bendrinės kalbos reikalavimų, dar prieškario Konsistorija parengė naują giesmyną, tačiau dėl 1941 m. repatriacijos nespėjo knygos publikuoti. Naujai suformuota Konsistorija nusprendė, kad giesmių tekstai redaguoti per daug radikaliai, tad atsisakė knygą spausdinti. 1942 m. šį giesmyną atspausdinus Evangelikų reformatų kolegijai, Konsistorija paskelbė, kad knyga netinkama naudoti parapijose. Karo ir pokario laikotarpiu dvasininkai laikėsi nuomonės, kad giesmyno tekstus reikia redaguoti atsargiai, keičiant tik vieną ar kitą nebevartotiną žodį ar stiliaus trūkumus. N. Chruščiovo „atšilimo laikotarpiu“ esant galimybei publikuoti religinę literatūrą, Konsistorija nusprendė parengti naują giesmyno laidą, tačiau neturėdama laiko ir pajėgumų redaguoti senųjų giesmių tekstų apsisprendė daugelį giesmių paimti iš 1942 m. giesmyno.1956 m. giesmyno įžangoje Konsistorija pažymėjo, kad knyga nepretenduoja pakeisti senųjų giesmių knygų, ji skirta tik tikinčiųjų asmeniniam naudojimui. 1970 m. Sinodas nusprendė parengti pataisytą ir papildytą giesmyno laidą, tekstus labiau derinant „su tikinčiųjų pamėgtomis 1936 m. Klaipėdoje išleistomis pagerintomis giesmių knygomis.“ Rankraštis įteiktas Religijų reikalų įgaliotiniui 1979 m., tačiau dėl įvairių sovietinės valdžios darytų trikdžių giesmynas atspausdintas tik 1982 m. Knyga naudota daugelyje parapijų. Trečioji „Giesmių ir maldų knygelės“ laida pasirodė 1988 m. ir parapijose buvo palankiai sutikta. Pagrindiniai žodžiai: Liuteronų bažnyčia, giesmynas.

ENDuring the ‘Khrushchev Thaw’, the Soviet government eased its anti-religious policies, and this opened up the possibility for the Lithuanian Lutheran Church to publish its first postwar hymnal. However, due to its too ‘modern’ language, the 1956 hymnal was not introduced in parishes, but was only intended for personal use. The demand for a hymnal in line with the modern Lithuanian language remained relevant. Therefore, the 1970 synod decided to prepare a hymnal, the texts of which would be closer to the old hymns in the 1936 Lithuania Minor hymnal. The hymnal was published in 1982, and was introduced for use in many parishes. The third edition appeared in 1988. The article describes the challenges the Church faced in preparing a hymnal during the Soviet period, both internally and from the atheist Soviet government, which viewed religious literature as the manifestation of a foreign ideology. Keywords: Lutheran Church, hymnal.

• 1942 m. „Ekumeninis“ giesmynas ir jo įdiegimo sunkumai. Tiltai. Priedas. 2019, Nr. 49, Mokslo ir tikėjimo dialogai. [5]. p. 41-68.
• Prieškario Liuteronų bažnyčios pastangos išleisti giesmyną bendrine lietuvių kalba. Res humanitariae. 2012, t. 11, p. 7-26.