Karolio Gotardo Keberio giesmynų genezė ir kalba: XIX amžiaus pirmoji pusė

LTXVIII a. viduryje Rytų Prūsijoje Johano Jokūbo Kvanto (Quandt) rūpesčiu leidžiamą oficialųjį protestantiškąjį lietuvių giesmyną ėmėsi tvarkyti ir pildyti kunigas Adomas Frydrichas Šimelpenigis. Straipsnyje bandoma nužymėti Šimelpenigio giesmyno pokyčius XIX a. pirmoje pusėje, į tyrimo centrą iškeliant du neseniai Čikagoje, Newberry bibliotekoje ir Rygos Baltijos centrinėje bibliotekoje rastus egzempliorius. Čikagos bibliotekos egzemplioriaus sandaros, rašybos, stiliaus redagavimo ypatybės rodo, jog tai vienas iš XIX a. vidurio Keberio giesmynų leidimų. Rygiškis giesmynas veikiausiai XIX a. pradžios (1810 m.) leidimas, kuriuo daugiausia rėmėsi vėlesnieji Keberio giesmynai. Po Keberio mirties tik 1836 m. buvo pakartotinai išleistas visas oficialusis giesmynas. Visi tirti 1838 m. leidimai iš tiesų yra suformuoti iš skirtingų metų leidimų lankų. 1832 m. plataus formato giesmyne Keberis visų pirma sumodernino rašybą. Atsisakė priebalsių geminatų; nosines žodžio šaknyje keitė balsėmis su akūto ar cirkumflekso ženklais; dažniau po afrikatų ir <ß>vartojo minkštumo ženklą; po [š], [ž] ir afrikatų gana nuosekliai keitė . Rimčiau Keberio giesmynas taisytas 1838 m. Nemažai stilistiškai redaguota kalba, pertvarkyti kai kurie rašybos dalykai: žodžio šaknyje nuosekliai imtos dėti nosinės, o minkštumo ženklas – ir po [r], [s], [1]. Keberio giesmynų kalba susideda iš kelių sluoksnių: oficialiojo giesmyno pirmosiose dviejose dalyse ir maldyne koegzistuoja senosios, dar iš XVIII a. atėjusios, ir naujosios, Keberio pertvarkytos, (hiper)priderintos prie baltsermėgiškų normų, formos.Reikšminiai žodžiai: Fonologinė sistema; Giesmynas; Kalbos istorija; Kuršaitis; Leidimas; Milkus; Morfologijos keitimai; Ostermejeris; Pratarmė; Rašyba; Rytų Prūsija [East Prussia]; East Prussia; Edition; Foreword; History of language; Hymnal; Kuršaitis; Milkus; Morphology changes; Orthography; Ostermejeris; Phonological system; Spelling.

ENIn the mid-18th c., a priest Adam Friedrich Schimmelpfrnnig started managing and supplementing the official Protestant Lithuanian songbook published in East Prussia through the efforts of Johann Jakob Quandt. The article attempts to define changes in the songbook made by Schimmelpfrnnig in the first half of the 19th c. by focusing on two exemplars recently discovered in the Newberry Library in Chicago and the Baltic Central Library in Riga. The peculiarities of the structure, writing and style of the Chicago exemplars show that it is one of Keber's publications of the songbooks of the mid-19th c. The Riga songbook is most probably the publication of the early 19th c. (1810), which Keber's songbooks are mostly based on. After Keber's death, the whole official songbook was published only in 1836. All the analysed publications of 1838 are formed from various texts of various years. In the songbook published in 1832, Keber modernised the writing. He refused gemination; replaced stem nasal vowels with vowels with acute or circumflex signs; consistently replaced with after [š], [ž]. In 1838, Keber's songbook underwent more serious editing. A great many of stylistic editions were introduced, certain things related to writing were modified. The language of Keber's songbooks consists of several layers: the first two sections and the prayer-book unite the old forms of the 18th c. and the new Keber's forms adjusted to Baltic norms.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies