"Rytų dzūkai" ar "Rytų aukštaičiai" : termino ir muzikos dialekto problema

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Rytų dzūkai" ar "Rytų aukštaičiai": termino ir muzikos dialekto problema
Alternative Title:
Problem of terms and musical dialect of Eastern Dzūkija and Eastern Aukštaitija
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2009, 38, p. 126-148
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Dialektas; Lietuva; Muzika; Rytų Aukštaitija; Rytų Dzūkija; Terminas.
EN
Dialect; Eastern Aukštatija' region; Estern Dzūkija' region; Lithuania; Music; Musica; Period.
Summary / Abstract:

LTDilema dzūkai / aukštaičiai lietuvių dialektologijoje ir etnomuzikologijoje, matyt, kilo jau gana seniai. Dėl kai kurių ribinių teritorijų skyrimo vienam ar kitam dialektui tebediskutuojama iki šiol. Straipsnio objektas – „rytų dzūkų“ ir „rytų aukštaičių“ sąvokos, šiuolaikinėje etnomuzikologijoje neretai vartojamos kaip sinonimai. Straipsnyje norima revizuoti šių sąvokų vartoseną dialektologijos ir etnomuzikologijos moksluose, pabandyti apibrėžti ir išskirti rytų dzūkų ir rytų aukštaičių muzikinius dialektus, remiantis savitomis šių dialektų melodikos ypatybėmis. Vis dėlto norint patikslinti (nustatyti) šiandienines rytų dzūkų ir rytų aukštaičių muzikinių dialektų ribas, etnomuzikologams reikia remtis XX a. folkloro ekspedicijose užrašytomis dainomis ir paskutinių mohikanų dar tebedainuojamu repertuaru, kadangi senieji žanrai labai sparčiai traukiasi – jaunoji karta dainavimo tradicijos visiškai neperima. Be to, kitaip nei kalba (tarmė), kurią visi vietiniai, net ir vaikai, aktyviai tebevartoja, dainos gali būti užsilikusios / neužsilikusios individualių pateikėjų ir užrašytos / neužrašytos individualių užrašytojų dėka. Tad objektyvumo, ypač kalbant apie vieno ar kito melodinio tipo paplitimo ribas, čia išties nedaug, tačiau, atsižvelgiant į šiandien turimus per šimtmetį sukauptus duomenis, galima teigti, kad išskirtos teritorijos, kurios epicentrais laikytinos Adutiškio-Tverečiaus-Gervėčių apylinkės, dainos sudaro(-ė) vieningą žanrinę-stilistinę dainuojamojo folkloro sistemą.

ENThe dilemma “dzūkai/aukštaičiai” in the Lithuanian dialectology and ethno-musicology emerged a long time ago. The issue of attributing certain marginal territories to one or another dialect is still the topic of many discussions. The article discusses the synonymous use of the concepts of Eastern Dzūkija and Easter Aukštaitija in contemporary ethnomusicology. In her revisions of the use of these terms in studies on dialectology and ethnomusicology, the author attempts to define and differentiate between the dialects of Eastern Dzūkija and Eastern Aukštaitija based on peculiar features of melodies of these dialects. However, in order to establish the limits of contemporary musical dialects on Eastern Dzūkija and Eastern Aukštaitija, ethnomusicologists need to draw on songs recorded during the 20th c., folklore expeditions and those songs still sung, since old genres are rapidly disappearing, and the song traditions of new generation does not include them at all. In addition, unlike the language (dialect), which locals and even children use actively, songs may be preserved or unpreserved by individuals. Therefore, there is not much objectivity with regard to the boundaries of one or another melodic type; however, using the data gathered throughout the previous century, we can claim that songs from the territories around Adutiškis-Tverečius-Gervėčiai regions are composed in a single genre – stylistic sung folklore system.

ISSN:
1392-2831
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23686
Updated:
2018-12-20 23:25:17
Metrics:
Views: 24
Export: