Lietuvos fonologinės mokyklos problemos.
LTStraipsnio tikslas -- aptarti diskusinius Lietuvos fonologinės mokyklos teiginius. Straipsnio autorius diskusiniais Lietuvos fonologinės mokyklos klausimais laikosi tokios nuomonės: 1. Balsių ir dvibalsių ie, uo priegaidės yra fonetikos reiškinys, kuris potencialiai gali turėti pagalbinę fonologinę reikšmę. 2. Šiaurės panevėžiškių buvę trumpieji galūnės balsiai yra iškritę ir jų vietoje joks "murmamasis balsis" dažniausiai nėra tariamas. 3. Diftongus ie ir uo tikslinga interpretuoti kaip fonemų junginius. Straipsnio autoriaus manymu, išsprendus bent dalį straipsnyje išvardytų problemų, Lietuvos fonologinė mokykla būtų vieningesnė, jos tyrinėjimai -- svaresni ir perspektyvesni.Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Fonetika; Priegaidė; Balsis; Dvigarsis; Fonema; Garsas; Dialect; Phonetics; Accent; Vowel; Diphthong; Phoneme; Sound.
ENThe aim of this article is to examine the issues of the Lithuanian phonological school that are disputable. The accents of the vowels and the diphthongs ie, uo may be treated as a phenomenon of the phonetics that potentially can have a supplementary phonological value. The former short vowels at the end of a word of the dialect of the North Panevėžiškiai were dropped and in their place no "murmuring vowel" was pronounced. Research provides more reasons to view the diphthongs ie and uo as the combinations of two phonemes. [From the publication]The article aims at examining certain provisions of Lithuanian phonology school, which call for discussion. The author of the article sticks to the following opinion regarding the said issues: 1. the intonation of the vowels and diphthongs “ie” and “uo” is a phonetic phenomenon, which potentially can have a supplementary phonological meaning. 2. the short ending vowels, which existed in the dialect of the inhabitants of the Northern Panevėžys district have disappeared and no “murmuring vowel” is pronounced instead of them. 3. the diphthongs “ie” and “uo” should be interpreted as phoneme compounds. In the opinion of the author of the article, upon resolving at least a part of the problems, listed in the article, the Lithuanian phonology school would become more solid and its studies – more sound and promising.
- Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas) / Rima Bacevičiūtė, Regina Rinkauskienė. Žmogus ir žodis. 2007, 1, p. 4-11.
- Dėl rytų aukštaičių vilniškių ir uteniškių patarmių ribos / Vytautas Kardelis. Baltistica. 2007, t. 42, Nr. 3, p. 457-467.
- Dėl šiaurės panevėžiškių "murmamųjų" balsių (eksperimentinis tyrimas) / Rima Bacevičiūtė, Asta Leskauskaitė. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 4-9.
- Dėl vilniškių patarmės klasifikacijos / Vytautas Kardelis. Baltistica. 2007, t. 42, Nr. 1, p. 47-58.
- Kalbotyros darbai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000-2001. 3 t.
- Keletas pastabų dėl išorės sandžio šiaurės panevėžiškių tarmėje / Irena Kruopienė, Genovaitė Kačiuškienė. Baltistica. 2012, t. 47, Nr. 2, p. 343-348.
- Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
- Lietuvių kalbos paribio šnektos : (fonologija) / Kazimieras Garšva. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 391 p.
- Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
- Seinų krašto oikonimų priegaidės / Kazimieras Garšva. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 73-79.
- Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai : mokslinė monografija / Genovaitė Kačiuškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 181 p.
- Žemutinio pakilimo balsiai Pašušvio šnektoje / Rūta Kazlauskaitė. Kalbotyra. 2001, t. 50 (1), p. 43-52.
