Šiaurės vakarų panevėžiškių "murmamieji balsiai"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurės vakarų panevėžiškių "murmamieji balsiai"
Alternative Title:
  • Whispered vowels in the North-Western Panevėžiškiai dialect
  • Северно-западно паневежские "шепотные гласные "
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica . 2000, t. 43, p. 165-175
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
whispered vowels; nord-western panevėžiškiai dialect; dialect texts; a subsidiary phonological means
EN
murmamieji balsiai; šiaurės vakarų panevėžiškių dialektas; pagalbinės fonologinės priemonės
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas -- aptarti šiaurės vakarų panevėžiškių "murmamuosius balsius". Straipsnio autorius teigia, kad bažnyčių archyvų įrašai rodo, kad šiaurės vakarų panevėžiškių patarmėje galūnės nežymiai buvo redukuojamos XVII a. Iki XX a. pradžios buvo daug trumpųjų galūnės balsių liekanų. A. Baranausko tekstuose trumpųjų balsių daugiau išliko arčiau kirčiuoto skiemens, buvusiose kirčiuotose galūnėse, atviruose skiemenyse, po minkštojo priebalsio. Dalis trumpųjų balsių liekanų ištariamos ir dabar (ypač patarmės pakraščiuose). Jos rodo, kad pirmiau buvo redukuoti neturėję kirčio galūnės balsiai. Bent dvylika žinomesnių kalbininkų trumpųjų balsių liekanas žymėjo tik ten, kur jos iš tikro buvo girdimos. Kitokios nuomonės buvo gal septyni kalbininkai (J. Gerulis, A. Girdenis, V. Grinaveckis, K. Jaunius, G. Kačiuškienė, I. Ručinskaitė, Z. Zinkevičius). Straipsnio autorius mano, kad atsargiai žiūrėdami į K. Jauniaus nurodytą panevėžiškių tarmės penkeriopą balsių kiekybę, kai kurias priegaides, aklai negalime priimti ir "trumpųjų balsių". "Murmamųjų balsių" didesnėje šiaurės panevėžiečių tarmės dalyje dabar dažniausiai nėra. Tuos balsius reikėtų žymėti tik tada, kai jie iš tikro ištariami. Taip buvo daroma ir užrašant bei leidžiant šnektų tekstus.

ENThe objective of the article is to discuss “murmur vowels” of Northwest Panevėžys (a town in Northwest Lithuania) population. The author of the article maintains that Church records show some reductions of word ending in sub-dialect of Northern Panevėžys population in the 17th c. Before the beginning of the 20th c. word endings had many relicts of short vowels. In A. Baranauskas texts, short vowels are closer to stressed syllables, former stresses endings, open syllables, and after soft consonants. Some relicts of short vowels are pronounced even now (especially at the edges of the territory where the sub-dialect is used). It shows that that unstressed vowels of endings were reduced first. At least twelve more famous Lithuanian linguists marked the relicts of short vowels only in places where they were actually heard. Seven linguists (J. Gerulis, A. Girdenis, V. Grinaveckis, K. Jaunius, G. Kačiuškienė, I. Ručinskaitė, Z. Zinkevičius) supported another opinion. The author of the article takes the position that the conservative attitude towards the fivefold vowel quantity in a sub-dialect of Panevėžys population, indicated by K. Jaunius, and some accents, does not allow accepting “short vowels” completely. Now “mumur vowels” are not met in larger part of a sub-dialect of Northern Panevėžys population. Such vowels should be marked only when they are actually pronounced. This rules was applied when recording and publishing dialect texts.

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18429
Updated:
2018-12-17 10:44:24
Metrics:
Views: 18    Downloads: 3