Veprių valsčiaus senovės bruožai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Veprių valsčiaus senovės bruožai
Alternative Title:
Vepriai Valsčius antiquity lineaments
In the Book:
Vepriai / vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2010. P. 53-65. (Lietuvos valsčiai ; kn. 19)
Keywords:
LT
17 amžius; 18 amžius; 19 amžius; 14 amžius; Bronzos amžius; Geležies amžius; Viduramžiai; Vepriai; Lietuva (Lithuania); Archeologija / Archaeology; Dvarai / Manors; Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology); Kapinynai. Pilkapiai / Barrow. Burials; Piliakalniai / Hilforts.
Summary / Abstract:

LTVeprių valsčius yra išsidėstęs gamtiniu-geografiniu požiūriu žmogui gyventi palankioje vietoje - šalia didelės Šventosios upės, jos santakoje su mažesne, tačiau irgi vandeninga Širvinta. Todėl nenuostabu, kad čia nuolat gyventa žmonių, tačiau senojo apgyvendinimo pėdsakų čia mažai kas ieškojo, o dar mažiau juos tyrinėjo. Seniausias Veprių apylinkių apgyvendinimas pradėtas tyrinėti XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Daugiau ištirti Samantonių bronzos amžiaus gyvenvietė ar Bečių senkapis. Ankstyviausi žmonių gyvenimo pėdsakai yra iš paleolito pabaigos (XIX a. pr. Kr.). Samantonyse buvusi jų gyvenvietė priskiriama Arensburgo ir Svidrų kultūroms. Bronzos amžiaus (II-I a. pr. Kr. vidurys) apgyvendinimo liekanos Veprių apylinkėse yra geriau pažįstamos, nes 1943 m. Samantonyse vyko tyrinėjimai, kurių metu buvo ištirta pastato vieta, surinkta nemažai titnaginių radinių bei keramikos. Šiam laikotarpiui priskiriama ir dalis akmeninių kirvių. Geležies amžiaus (I-XII a.) apgyvendinimo liudytojai yra trys piliakalniai (Dubių, Sližių ir Sukinių) bei Kazlaučiznos pilkapynas. Visi jie yra netyrinėti. Valstybės laikotarpiu iš archeologinių objektų plačiausiai yra tyrinėtas XIV a. pabaigos-XVIII a. Bečių senkapis; jame 1943 ir 1985 m. ištirti 93 griautiniai kapai. Šį senkapį galima tapatinti su senosiomis Veprių kapinėmis. Kiti šio laikotarpio archeologijos paveldo objektai mažai tyrinėti ar jų tyrinėjimų medžiaga neišlikusi. Pagrindinis gamtinis darinys, prie kurio glaudėsi žmonių gyvenvietės, buvo Šventosios upė. Prie jos reikėtų ieškoti dar nežinomų archeologijos vertybių.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai objektai; Archeologiniai radiniai; Bečių senkapis; Bronzos amžiaus pastatas; Dvarvietė; Geležies amžius; Kapinynai; Paleolitinė gyvenvietė; Pikapiai; Piliakalniai; Pilkapynas; Priešistorė; Senovės gyvenvietės; Veprių apylinkės; Veprių dvarvietė; Veprių valsčius; Viduramžai-naujieji laikai; Viduramžiai; Vidurio Lietuva; 17 amžius; 18 amžius; Šventosios upė; Ancient settlements; Archaeological artefacts; Archaeological objects; Barrow cemetery; Barrows; Bečiai cemetery; Building of the Bronze Age; Central Lithuania; Hill-forts; Hillforts; Iron Age; Manor site; Middle Ages; Middle Ages-Early Modern Period; Old cemeteries; Paleolithic settlement; Prehistory; Vepriai environs; Vepriai manor site; Vepriai valsčius; Šventoji river.

ENInvestigations of the oldest settlement in Vepriai area started in 1920s, nevertheless it remains still meanly known and studied. Only such site as Samantonys Bronze Age settlement was investigated in more detailed way. The earliest traces of humans are from the end of the Palaeolithic (11th to 10th millennia ВС). Their settlement in Samantonys is attributed to the Ahrensburg and Swidrian cultures. Remains of the Bronze Age (middle of the 2nd to 1st millennia ВС) human population in Vepriai area are known better due to the investigations done at Samantonys in 1943, when the site of a building was explored and quite a few flint and ceramic finds had been collected. Some stone axes also are attributed to this period. There are three mounds (Dubiai, Sližiai and Sukiniai) and Kazlaučizna barrow, which witness the Iron Age (1st to 12th centuries). All they are not investigated and known only by their external features. Among the archaeological sites of the Lithuanian state period, the Bečiai tumulus (end 14th to 18th centuries) had been investigated the best, where 93 inhumation graves had been studied in 1943 and 1985. This tumulus can be identified with the olden Vepriai cemetery. Other sites of archaeological heritage are less studied (Vepriai manor site) or the study material have been lost (Užušiliai tumuli). During all the prehistoric epoque and significant part of the historical period (to 17th century) the Šventoji River was the main nature formation, where human settlements nestled to. This is the area where the still undetected archaeological valuables should be searched for. [text from author]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11959
Updated:
2013-04-28 17:23:24
Metrics:
Views: 29
Export: