Gamtosauginės minties Lietuvoje metamorfozės: nuo užuomazgų per Apšvietą iki romantizmo

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gamtosauginės minties Lietuvoje metamorfozės: nuo užuomazgų per Apšvietą iki romantizmo
Alternative Title:
Metamorphoses of the Lithuanian environmental thought: from the onset through Enlightenment to Romanticism
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2023, 65, p. 158-173
Keywords:
LT
Aplinkos politika / Environmental policy; Literatūra / Literature; Ideologija. Pasaulėžiūra / Ideology. Worldviews.
Summary / Abstract:

LTApšvieta ir romantizmas šiame straipsnyje traktuojami ne kaip chronologiškai apibrėžtos kultūrinės kryptys, o kaip tam tikri būdai suvokti pasaulį, išryškinami esminiai filosofiniai šių pasaulio traktuočių bruožai. Parodoma, kaip perėjimai nuo simbolinio mąstymo prie Apšvietos bei nuo Apšvietos prie romantizmo transformavo lietuvių santykį su gamtine aplinka. Taip pat atskleidžiami glaudūs literatūrinės kūrybos, filosofijos ir praktinės Lietuvos gamtosaugos (pavyzdžiui, įstatymų leidybos, gamtosaugos institucijų raidos) tarpusavio saitai. Tuo tikslu pasitelkiami grožinės literatūros pavyzdžiai (Mikalojaus Husoviano, Henry Davido Thoreau, Prospero Mérimée darbai), padavimai apie Lietuvos giriose lokių augintą berniuką. Šie pavyzdžiai kontekstualizuojami, apžvelgiami analizuojamų filosofinių tendencijų ir politinių transformacijų kontekste. Apšvieta straipsnyje parodoma kaip racionalizacijos ir technologizacijos projektas: juo mėginta paneigti simbolinį mąstymą, gamtos kaip ištekliaus traktuotei suteikta išskirtinė reikšmė, gamtinė aplinka perkurta pagal industrinį modelį. Apšvietos gamtosauga – optimalaus vartojimo mokslas. Romantizmas straipsnyje parodomas kaip maištas prieš tokią Apšvietą, pasiūlęs naują gamtosaugos tipą – gamtos kaip savaiminės vertybės saugojimą nuo žmogaus. Raktažodžiai: Romantizmas, Apšvieta, simbolinis mąstymas, gamtos apsauga, lokių berniukas. [Iš leidinio]

ENThis article treats the Enlightenment and Romanticism as ways of understanding the world (rather than chronologically defined intellectual movements). The article discusses the main philosophical attributes of these worldviews. It demonstrates how shifts from the symbolical reasoning to the Enlightenment, as well as from the Enlightenment to the Romanticism, transformed the Lithuanians’ relations to the natural surroundings. The article also underscores close connections between literature, philosophy and the Lithuanian environmental practices (i. e. environmental laws, and institutions of environmental protection). For this purpose literary examples (such as works by M. Hussovianus, H. D. Thoreau and P. Mérimée), as well as a tale about a boy raised by the bears in Lithuanian woods, are examined in the light of philosophical tendencies and political transformations. The article shows that the Enlightenment, a project based on rationalization and secularization of the world (an attempt to eliminate symbolical reasoning) brought with itself a view of nature as a resource, and a plan to reconstruct nature alonside the industrial model. The environmental protection of the Enlightenment was a science of optimizing the exploitation. The article shows that Romanticism was a rebellion against the Enlightenment, offering a new type of environmental protection: namely, protecting the nature as useful initself, and protecting it from the humans. Keywords: Romanticism, the Enlightenment, symbolical reasoning, conservation of nature, the bear’s child. [From the publication]

DOI:
10.51554/TD.23.65.08
ISSN:
1392-2831; 2783-6827
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/103122
Updated:
2023-08-14 22:22:10
Metrics:
Views: 6    Downloads: 2
Export: