Pajauta ir prasmė - asmens dvasingumo pamatas: psichologinis aspektas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pajauta ir prasmė - asmens dvasingumo pamatas: psichologinis aspektas
Alternative Title:
Sense and meaning - the basis of personal spirituality: psychological aspect
In the Book:
Estetikos, meno filosofijos ir meno psichologijos tarpdalykinės sąveikos / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 86-97, 532. (Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai = Aesthetics and philosophy of art studies; 9)
Keywords:
LT
Filosofija / Philosophy; Estetika / Aesthetics; Psichologija / Psychology; Ugdymas / Education.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas pajautos ir prasmės sąvokų aptarimui estetinio dvasingumo problemų kontekste. Dvasingumas nuo žodžio dvasia (lot. spiritus, angl, spirit, pranc. esprit, vok. Geist, rus. Ayx) - egzistencinės žmogaus būties svarbiausioji charakteristika, iškelianti dvasines vertybes virš gamtinės tikrovės. Dvasingumo samprata yra aktuali daugeliui humanitarinių mokslų. Estetologijai ji yra itin svarbi dėl savo esminių santykių su pagrindine šio besiformuojančio mokslo tematika. Estetologiįa atskleidžia tiesioginę dvasingumo sąsają su psichologizuotais pajautos ir prasmės fenomenais, įgalindama suprasti tokių fenomenų paskirtį žmogaus dvasinės prigimties atsivėrime. Dvasingumas atskleidžia integralų humanizmo supratimą. Jis rodo žmogaus tapsmą asmenybe ir savo biologinės bei dvasinės, kultūrinės ir socialinės prigimties įsisąmoninimą. Ne tik tautinio tapatumo ir individualios savasties, bet savimonės ir savipratos, racionalios ir emocinės kultūros svarbą pilietiškumui, kurio reikšmė ypač išaugo mūsų epochoje. Šie dėmenys sudaro brandžios visuomenės egzistavimo pagrindą. Dėmesį dvasingumo problemoms ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių aktualizavo ryškūs dvasinės krizės požymiai dabarties visuomenėje. Raktažodžiai: estetologija, estetika, ugdymas, estetika, egzistencialijos(-ai), meno psichologija, pajauta, suvokimas, prasmė, visuomenės raida, dvasinis tobulėjimas, dvasinis ugdymas, dvasinės galios, dvasingumas. [Iš leidinio]

ENThe purpose of the article is to discuss the concepts of the Lithuanian word pajauta (sensation/perception) and meaning in the context of the problems of aesthetic spirituality. Spirituality (from the word spirit) (Latin: spiritus-, English: spirit; French: esprit; German: Geist; Russian: дух) is the most important characteristic of the existential being of an individual, elevating spiritual values above natural reality. Understanding spirituality is relevant to many humanities. It is of paramount importance to aesthetology because of its essential relationship with the main themes of this emerging science. Aesthetology reveals the direct connection between spirituality and the phenomena of pajauta (sensation/perception) and meaning, enabling us to understand the purpose of such phenomena in the unfolding of human spiritual nature. Spirituality reveals the integral understanding of humanism. It shows one’s personality development and an awareness of ones biological, spiritual, cultural and social nature. Spirituality reveals not only the importance of national identity and individual self, but also the importance of self-awareness, self-understanding, rational culture and emotional culture for the purpose of good citizenship, the importance of which has grown, especially in these years. These elements form the basis for a mature society to exist. The attention to the problems of spirituality in Lithuania and many other countries has been made relevant by clear signs of spiritual crisis in today‘s society. Keywords: aesthetology, aesthetics, education, esthetics, existencial(s), perception, meaning, sensation, society development, spiritual development, spiritual education, spiritual powers, spirituality. [From the publication p. 532]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106231
Updated:
2024-02-25 18:58:17
Metrics:
Views: 26
Export: