Morality tale or attempt at reportage? Yet another look at Peter von Dusburg's description of the Prussian Pagan religion

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Morality tale or attempt at reportage? Yet another look at Peter von Dusburg's description of the Prussian Pagan religion
Alternative Title:
Moralizavimas ar žinių perdavimas? Grįžtant prie Petro Dusburgiečio pasakojimo apie pagonių prūsų religiją
Authors:
Mažeika, Rasa
In the Journal:
Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. 2023, t. 44, p. 99-120. Christianisation in the East Baltic: (re)interpretations of artefacts, views and accounts = Christianizacija rytiniame Baltijos regione: artefaktų, pažiūrų ir pasakojimų (re)interpretacijos
Keywords:
LT
Petras Dusburgietis (Peter von Dusburg); Istorikai / Historians; Religija / Religion; Mokslo šaltiniai / Sources of science; 14 amžius; Bažnyčios istorija / Church history.
Summary / Abstract:

LTAnalizuojant pagonių prūsų religijos ir papročių aprašymą Vokiečių ordino kunigo ir kronikininko Petro Dusburgiečio veikalo „Prūsijos žemės kronika“ (lot. Cronica terre Prussie) trečiosios knygos penktajame skyriuje (III, 5), pristatomame straipsnyje nėra siekiama atkurti tikrųjų senovės baltų religijos apeigų ir tikėjimų, kurie dėl šaltinių fragmentiškumo galimai lieka neaiškūs ir iki galo neišnagrinėtini. Pateikus visą penktojo skyriaus lotynišką tekstą (pagal naujausią (2007 m.) lenkų mokslininko Jarosławo Wentos leidimą) ir jo vertimą į anglų kalbą, straipsnyje analizuojama ištraukos kalba ir kontekstas, kuriame minimas žynys Crive ir šventovė, vadinama Romowe. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad istoriografijoje iki šiol nepakankamai akcentuota, jog Petras Dusburgietis, viena vertus, rašė apie konkrečią vietovę – Prūsiją, t. y. jo laikais užkariautą žemę, kita vertus, rašė apie seniai praėjusius laikus, kai į Prūsiją pirmą kartą atėjo Vokiečių ordinas. Teksto analizė rodo, kad kronikininkas aprašė Criwe ir Romowe istoriją vartodamas būtąjį laiką. Tačiau savo laikų prūsų papročiams apibūdinti Petras Dusburgietis pereina prie esamojo laiko. Nors originalus lotyniškas kronikos rankraštis nėra išlikęs, po 30 metų atliktame Mikalojaus Jeroschino vertime į vokiečių kalbą vartojami tie patys būtasis ir esamasis laikai, pasakojant apie Criwe ir prūsų papročius. Kitaip tariant, Petro Dusburgiečio ir Mikalojaus Jeroschino pasakojimas apie žynį Criwe ir šventovę Romowe pristatomas kaip istorija ir / ar legenda, o prūsų papročių aprašymas pateikiamas kaip reportažas apie dabartinę Petro Dusburgiečio gyvenamąją aplinką.Straipsnyje aptarti duomenys rodo, kad istorija apie Criwe ir Romowe negalėjo būti sugalvota kaip moralizuojantis pavyzdys Vokiečių ordino nariams, nes pateiktoje istorijoje ir tame pačiame skyriuje (III, 5) esama aspektų, kurie sukeltų siaubą ir pajuoką krikščionims – rašoma apie žmonių aukas, tikėjimą sukčiaujančiu pagonių kunigu ir kt. Aptariamame prūsų pagonių papročių aprašyme Petras Dusburgietis, gyvenęs XIV a. pirmojoje pusėje, pasakoja apie pagonių prūsų dorybes (labdarą, prabangos stoką), kurias lydi ydos (girtuokliavimas, nuotakos pirkimas), todėl dalis ištraukos taip pat neteikiama pavyzdžiu Vokiečių ordino broliams. Straipsnio autorės manymu, labiau tikėtina, kad Petras Dusburgietis, dažnai į savo kroniką įterpdamas linksmų anekdotų ir nutikimų, trečiosios knygos penktajame skyriuje (III, 5) kartojo išgirstą legendą (kiek joje istorinės tikrovės, neįmanoma nuspręsti) apie kadaise gyvenusį galingą pagonių dvasininką. Straipsnyje keliama versija, kad istoriją apie Crive kronikininkui galėjo papasakoti vietinis prūsas, galimai vartojęs senųjų prūsų žodį paps „kunigas“, tuo paskatindamas Petrą Dusburgietį pateikti tipišką Viduramžiams, bet klaidingą etimologiją, pagal kurią Romowe = Roma ir paps = popiežius.Taip pat daugiau dėmesio nusipelno aptariamos kronikos ištraukos (III, 5) kontekstas ir 1326 m. situacijos (taikos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu) aprašymas, baigiantis kroniką ir išryškinantis kronikininko skirtingą požiūrį į prūsus ir lietuvius. Atsižvelgdamas į taiką, kurią Lietuvos valdovas Gediminas, susirašinėdamas su Apaštalų Sostu, padedant pranciškonams ir dominikonams, gavo 1323 m., kronikininkas su pykčiu ir panieka aprašo įsivyravusią ramybę tarp kariaujančių šalių, akcentuodamas prūsų naivumą ir primityvų mąstymą, priešpriešinamą lietuvių suktybei. Tai rodo ne tik Petro Dusburgiečio gerai žinomą siekį pateisinti Vokiečių ordino užkariavimą Prūsijoje, bet gal ir norą parodyti, kad Ordino konkurentų, Gedimino talkininkų pranciškonų bei dominikonų, taikių misijų Baltijos jūros rytinėje pakrantėje nepakaks. Petro Dusburgiečio manymu, primityviems prūsams ir apsukriems (sukčiaujantiems) lietuviams reikėjo tvirto valdymo ir civilizacijos, t. y. Vokiečių ordino, galinčio visa tai suteikti. Tad pasakojimai apie senovėje apsukraus kunigo viešpatavimą Prūsijoje ar apie keistus prūsų tų laikų papročius yra dalis Petro Dusburgiečio pasakojimo apie neraštingus ir paprastai mąstančius žmones, kuriuos nuo jų pačių išgelbėjo Vokiečių ordinas. Pagrindiniai žodžiai: Vokiečių ordino valdos Prūsijoje, senųjų prūsų religija, Vokiečių ordino šaltiniai, Viduramžių kronikos. [Iš leidinio]

ENThe story by the Teutonic Order chronicler Peter von Dusburg about the Prussian pagan priest Criwe and his sanctuary Romowe has for centuries provoked historiographical arguments about the nature of the Baltic pagan religion and the interpretation of Medieval chronicle sources relating to the Balts. This article focuses on an interpretation of Dusburg’s text, without attempting to decide on the reality of ancient pagan religious practice. Through a ‘close reading’ approach to actual words and the contexts of sentences that are often extracted and used out of context, the article argues against either dismissing the passage as an invented moral exemplum or accepting it literally. A speculative explanation for Dusburg’s portrayal of the pagan priest Criwe as a pope is presented for consideration. Moreover, through a reminder of the often-neglected context of the Criwe passage in book III of the chronicle, this article suggests an overarching aim for Dusburg’s portrayal of the Old Prussians, which is not as the ‘avatar of evil’ often proposed in historiography, but rather as simple peoples who should be left to the Teutonic Order and not to the Franciscans favoured at that time by Grand Duke Gediminas of Lithuania. To aid readers, the article contains the whole Latin passage (rather than the extracts often quoted), and an English translation by Rasa Mažeika. Keywords: Teutonic Order’s domains in Prussia, Old Prussian religion, Teutonic Order sources, Medieval chronicles. [From the publication]

DOI:
10.15181/ahuk.v44i0.2573
ISSN:
1392-4095; 2351-6526
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106107
Updated:
2024-02-20 19:13:08
Metrics:
Views: 4
Export:
Download