Namų vaizdinys pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Namų vaizdinys pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje
Alternative Title:
Image of home in the worldview of the Southern Aukštaitian
Authors:
Ragaišienė, Vilija
In the Book:
Iš Dzūkijos praeities. Seirijų kraštas: kalba ir istorija / sudarytojos Lionė Lapinskienė ir Vilija Ragaišienė. Panevėžys : Komunikacijos centras "Kalba. Knyga. Kūryba", 2021. P. 9-32
Keywords:
LT
Seirijai; Lietuva (Lithuania); Kaimas. Kaimai / Villages. Country; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Tautosaka / Folklore; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje remiantis tarminių šaltinių medžiaga aptariamas pietų aukštaičių plote gyvenančio žmogaus požiūris į namus ir parodoma, kokią vietą jie užima dzūkų vertybių sistemoje. Atliekant tyrimą remtasi Jerzio Bartminskio, atstovaujančio Liublino etnolingvistinei mokyklai, metodologija, ir lietuvių etnolingvistų darbais. Tarminiame diskurse pietų aukštaičių šaltiniai atskleidžia sąvokos namai esminius bruožus - liudija kaimiškąją namų viziją. Namai šio regiono žmogui yra šeimos gyvenamoji vieta, kur galima jaustis saugiam ir laimingam. Ir svarbūs: juose išsaugomos šeimos šaknys ir vertybės (papročiai, kalba (tarmė), tikėjimas), užtikrinamas ryšys su gimtuoju kraštu. Tai žmogaus fizinio buvimo žemėje pradžia ir pabaiga (namuose gimstama, gyvenama ir mirštama) ir kaimo bendruomenės gyvavimo pagrindas. Esminiai žodžiai: namai, žmogus, žodynas, tekstai, pietų aukštaičiai, etnolingvistika. [Iš leidinio]

ENBased on the material of the dialect sources of the second half of the 20th century and the beginning of the 21st century, the article discusses the attitude to the home of a person living in the area of the Southern Aukštaitian and reveals the genesis of the concept ‘home’. The reconstruction of the image of home established in the Southern Aukštaitian subdialect is mainly based on two types of data: systematic (lexicographic) and textual (taken from collections of dialect texts). The study includes all sentences that use the words ‘house’, ‘home’, synonyms ‘pirkia, troba, stuba (all meaning a house) and others, as well as their derivatives. The sources of the Southern Aukštaitian testify to the rural vision of home. The analysis of examples of live usage and set phrases highlights the main semantic aspects of the concept of home - physical (living space; space with buildings for various purposes); social (family; people living together); mental (the sense of security and stability); psychological (well-being and the ability to be oneself; emotional connection with the environment); everyday life (daily life and work uniting family members); biological (physical presence of man); and functional (social institution).The analysis of dialectal discourse reveals the change in the concept of home, shows the difference between archaic and modern attitudes, and the ongoing changes in material and spiritual life. A home is perceived as a family residence where a person can feel safe and happy. A large family, bound by common traditions and customs, language and faith, is the basis of the survival of the home and rural community. Home is very important for everyone because it preserves the family’s roots and values (customs, language, faith) and ensures a connection with the homeland. Home can also be perceived as a temporary residence of people (beprotnamis - madhouse), the seat of a certain institution (kultūrnamis - culture home, a house of culture) or a room for a specific purpose (šiltnamis - greenhouse). Keywords: house, man, dictionary, texts, Southern Aukštaitian, ethnolinguistics. [From the publication]

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/105093
Updated:
2023-11-03 20:05:40
Metrics:
Views: 10
Export:
Download