Lietuvos gyventojų mirtingumo sociodemografiniai skirtumai 2001–2004 = Socio-demographic mortality differentials in Lithuania, 2001-2004

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTPalyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos gyventojų mirtingumas išsiskiria ne tik labai aukštu bendruoju mirtingumo lygiu, bet ir labai dideliais mirtingumo skirtumais pagal socio-demografines grupes. Tyrimo tikslas – naudojant patikimesnius gyventojų mirtingumo skirtumų duomenis bei formaliosios demografijos ir statistikos metodus, objektyviau įvertinti absoliučius ir santykinius Lietuvos gyventojų mirtingumo skirtumus pagal išsilavinimą, santuokinį statusą ir gyvenamąją vietą 2001–2004 m. Remiantis šio tyrimo rezultatais taip pat siekiama tiksliau apibrėžti padidėjusios mirtingumo rizikos gyventojų grupes, kurios reikalauja neatidėliotinų kryptingų socialinės ir sveikatos politikos priemonių įgyvendinimo. Tyrimo metu buvo nustatyti ypač dideli vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai pagal išsilavinimą ir santuokinį statusą. Vyrų ir moterų su aukštuoju išsilavinimu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra atitinkamai net 11,3 ir 6,9 metų ilgesnė nei vyrų ir moterų su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu. Didžiausi santykiniai mirtingumo skirtumai pagal socio-demografines grupes būdingi mirtingumui nuo infekcinių ir kvėpavimo sistemos ligų. Beveik visos mirtys dėl šių priežasčių įvyksta mažiau išsilavinusių bei niekada nevedusių / netekėjusių, išsiskyrusių ir našlių grupėse. Labai dideli skirtumai taip pat nustatyti vertinant mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų, su rūkymu susijusio vėžio, išorinių bei su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirtingumas; Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; Sociodemografiniai mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės veiksniai; Mortality; Life expectancy; Mortality and life expectancy socio-demografic differencials.

ENThe mortality pattern of the Lithuanian populations is distinctive compared to other EU member states as it shows that relatively high mortality level coexists with very notable mortality variation according to the socio-demographic group. The study aims at providing data that is more reliable than ever on absolute and relative mortality differentials by education, marital status, and urban-rural residence in Lithuania. The outcomes of the study, which identifies the population groups with the highest mortality risks, will be useful for developing more efficient health and social, policies in the country. The results point to a striking differences in life expectancy by education and marital status. The life expectancy disadvantage of males with lower than secondary education against males with higher education surpasses 11 years, whereas the corresponding difference for females constitutes 7 years. The most notable relative mortality differentials are attributable to mortality from infectious and respiratory diseases. Deaths from these causes of death seem to be concentrating almost exclusively among lower educated and non-married males and females.Very significant mortality inequalities are found for circulatory system diseases, smoking-related cancer, external causes of death, and alcohol-related deaths. [From the publication]