Demografiniai nuostoliai dėl moterų savižudybių Lietuvoje 2007-2020 metais: socialinė diferenciacija ir iššūkiai psichikos sveikatos politikai

LTLietuva jau kelis dešimtmečius patenka tarp šalių, kurių savižudybių rodikliai yra didžiausi pasaulyje, tačiau tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami socialiniai ir demografiniai moterų savižudybių aspektai, Lietuvoje trūksta. Šio straipsnio tikslas – apskaičiuoti demografinius nuostolius, kuriuos patiria Lietuva dėl moterų savižudybių, ir įvertinti šių nuostolių socialinę ir demografinę diferenciaciją. Empirinė tyrimo dalis atlikta naudojant prarastų gyvenimo metų skaičiavimo metodiką. Tyrimo duomenų šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija, Higienos institutas ir Human Mortality Database. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 2007 iki 2020 metų prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius Lietuvoje statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 376 [321; 431] iki 287 [238; 335], tačiau moterų savižudybių lygio kaita buvo nenuosekli, o demografinių nuostolių dėl savižudybių mažėjimas buvo beveik perpus lėtesnis negu vyrų. Pagrindiniai žodžiai: demografinė diferenciacija, Lietuva, mirtingumas, moterų savižudybės, psichikos sveikata. [Iš leidinio]

ENIn many countries of the world, including Lithuania, suicide rates for men are several times higher than for women. Therefore, the phenomenon of men’s suicide is receiving a lot of attention in public, scientific, and political discourses. In contrast, much less attention is paid to tackling women’s suicides and women’s mental health problems. Lithuania has been among the countries with the highest suicide rates for both men and women in the world for several decades, but research on the social and demographic aspects of women’s suicide in Lithuania is lacking. This paper aims to examine the demographic losses that Lithuania suffers from women suicides and assess the socio-demographic differentiation of these losses. The empirical part of the study was based on the calculation of years of life lost methodology. The years of life lost method is acknowledged as an accurate measure for assessing the impact of specific causes of death on premature mortality. Data sources for this study were the World Health Organization, Institute of Hygiene, and Human Mortality Database. The results of our study show that the number of years of lives lost due to women’s suicide decreased statistically significantly from 376 [321; 431] in 2007 to 287 [238; 335] in 2020. In Lithuania, the total number of women suicide was the highest among the 80+ year age group, however, the number of years of life lost due to suicide was the highest among the 30-39 year age group.The change in women’s suicide rates was inconsistent and for women, the decline in demographic loss due to suicide was twice as slow as for men. Nevertheless, the number of years of lives lost due to women’s suicide was about 5 times smaller than that of men in 2020. In Lithuania, high rates of women’s suicide reflect the poor state of women’s mental health, which poses challenges to the country’s mental health policy and sustainable demographic development. Keywords: demographic differentials, Lithuania, mental health, mortality, women’s suicide. [From the publication]

• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. 263 p.
• Individual and contextual determinants of male suicide in the post-communist region: the case of Lithuania / Domantas Jasilionis, Pavel Grigoriev, Daumantas Stumbrys, Vladislava Stankūnienė. Population, space and place. 2020, Vol. 26, iss. 3, (Special issue), p. 1-15.
• Lietuvos demografinių procesų diferenciacija / Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.
• Lietuvos gyventojų mirtingumo sociodemografiniai skirtumai 2001–2004 = Socio-demographic mortality differentials in Lithuania, 2001-2004 / Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė, Vladimir Shkolnikov. Vilnius : Statistikos departamentas, 2006. 115 p.
• Prarasti potencialūs gyvenimo metai Lietuvoje 2014–2016 m / Žilvinė Našlėnė, Aušra Želvienė, Sandra Mekšriūnaitė, Aurelija Trakienė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 2 (81), p. 20-31.
• Savižudiško elgesio stigma / Paulius Skruibis, Said Dadašev, Odeta Geležėlytė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 217-233. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 217-233.
• Sociocultural mortality differentials in Lithuania: results obtained by matching vital records with the 2001 census data / Domantas Jasilionis ... [et al.]. Population. 2007, Vol. 62, no. 4, p. 597-646.
• Socioeconomic differences in adult mortality in Lithuania : acensus-linked study / Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras], 2012. 95 p.
• Suicides among cancer patients in Lithuania : a population-based census-linked study / Giedre Smailyte, Domantas Jasilionis, Auguste Kaceniene, Agne Krilaviciute, Dalia Ambrozaitiene, Vladislava Stankuniene. Cancer epidemiology. 2013, 37, 5, p. 714-718.
• Užburtame rate: savižudybių paplitimas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo / Danutė Gailienė. Psichologija. 2005, t. 31, p. 7-15.