Užimtumo ir nedarbo raidos tendencijos Lietuvoje ir padėties darbo rinkoje metodinių rodiklių vertinimo nuostatų kaita
LTStraipsniu siekiama atskleisti pagrindines šalies užimtumo ir nedarbo tendencijas. Analizuojant situaciją esminis dėmesys skiriamas oficialiojoje statistikoje taikomiems darbo rinkos rodikliams. Publikacijoje taip pat išryškinami atskiri aktualūs pagrindinių darbo rinkos rodiklių metodikos pokyčiai, apžvelgiamos užimtumo statistikos raidos ypatybės, įvertinama šalies žmogiškųjų išteklių potencialo struktūra bei jos raidos galimybės. Svarbus šios publikacijos aspektas - demografiniai pokyčiai gyventojų struktūroje. Straipsnyje analizuojama bendrųjų darbo rinkoje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį. Ji labiau atspindi vykusių pokyčių mastus, kurie nepriklauso nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų duomenų pagrindas – metiniai statistiniai duomenys. Siekiant šį straipsnį tampriau susieti su oficialiąja statistika, prioritetas teikiamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Statistikos departamento) ir Lietuvos darbo biržos (toliau darbo biržos) duomenimis. Svarbus šios publikacijos akcentas – gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Nedarbas; Užimtumas; Užimtumas, nedarbas; Darbo rinkos pokyčiai; Employment; Labour market; Unemployment.
ENThis article aims to reveal the main country's employment and unemployment trends, analysing the situation a key focus is paid to a labour market indicators used in official statistics. This publication also highlights a separate and relevant changes of main labour market indicators methodology, looks at employment statistics development properties, assess the structure o f the country's human resource potential and its development potential. The article discusses methodological capacity problems o f employment and unemployment indicators. The article analyses the general labour market trends change over a longer period of time. Trends change more reflects the extent of changes, which docs not depend on temporary seasonal variations because this data is based on the annual statistics. In order to make this article more closely related to the official statistics, the priority is given to data of Lithuanian Department of Statistics and Lithuanian Labour Exchange at the ministry o f Social Security and Labour. An important aspect of this publication – the demographic changes in population structure. [From the publication]
- Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių socialinė nauda / Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Julija Moskvina. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 2, p. 101-111.
- Asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į Lietuvos darbo rinką problemos / Boguslavas Gruževskis, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Vida Česnuitytė. Socialinis darbas. 2007, t. 6, Nr. 2, p. 87-94.
- Depresinių šalies regionų darbo rinkos plėtra : monografija / Daiva Andriušaitienė. Vilnius : Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 2008. 214 p.
- Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius. Ekonomika. 2008, t. 82, p. 147-163.
- Lietuvos gyventojų mirtingumo sociodemografiniai skirtumai 2001–2004 = Socio-demographic mortality differentials in Lithuania, 2001-2004 / Domantas Jasilionis, Vlada Stankūnienė, Vladimir Shkolnikov. Vilnius : Statistikos departamentas, 2006. 115 p.
- Socially responsible and sustainable employment policy trends / Anicetas Ignotas. Business and management. 2014, 8, p. 823-832.
