Lietuvių kalbos naujažodžiai lyties išraiškos aspektu

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos naujažodžiai lyties išraiškos aspektu
Alternative Title:
Lithuanian neologisms: the aspect of sex expression
Authors:
Murmulaitytė, Daiva
In the Journal:
Lietuvių kalba. 2021, 16, p. 51-69
Keywords:
LT
Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kilmės, darybos, semantikos ir vartosenos aspektais aptariami Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne pateikiami lyties semą (potencialiai) turintys daiktavardžiai. Dauguma gyvų būtybių (asmenų, gyvūnų, taip pat fantastinių būtybių, personifikuotų reiškinių ir pan.) pavadinimų yra mobilieji daiktavardžiai (substantiva mobilia), kiti yra vyriškosios, moteriškosios ar bendrosios giminės. Naujadarai (tiek pavieniai, okaziniai, tiek uzualūs) rodo, kad pavadinimams pagal lyties skirtumą padaryti dabartinėje lietuvių kalboje naudojama daugiau priemonių nei jų nurodo senokai rašytos lietuvių kalbos gramatikos ar žodžių darybos aprašai, o įprastos darybos priemonės plečia savo semantiką. Pavyzdžiui, su priesaga -inas daromasi ne tik patinus pavadinančių naujažodžių (beždžioninas ‘beždžionės patinas’, žirafinas ‘vyriškosios lyties žirafa’), bet ir vyrų pavadinimų (barakudinas ‘plėšrus vyras, siekiantis pasipelnyti iš turtingos moters’ : barakuda ‘jauna ryžtinga savanaudė mergina, viliojanti svetimus turtingus vyrus’, žvaigždinas ‘vyriškos lyties žvaigždė – garsenybė’ : žvaigždė ‘įžymybė, garsenybė’). Galūnė -ė plačiai naudojama ne tik naujiems patelių, bet ir moterų pavadinimams (krivė ‘baltų religijos dvasininkė, žynė’, šviesulė ‘žinoma (paprastai pramogų pasaulio) moteris’, urėdė ‘urėdo pareigas einanti moteris’ ir kt.). Kintant socialiniams santykiams, be kita ko – ir požiūriui į neheteroseksualius asmenis, tos pačios lyties asmenų santuokas, garsiau skambant feminizmo idėjoms, niveliuojantis vyriškoms ir moteriškoms profesijoms, veikloms, pomėgiams ir pan., prireikia naujų žodžių naujoms realijoms pavadinti.O kartais reikia ne tiek rasti pavadinimą naujai realijai, kiek pabrėžti ar, rečiau, suniveliuoti jau seniau pavadintos (realijos) priklausymą tam tikrai lyčiai. Dėl to pasidaryti naujažodžiai tėvė ‘pagal genderizmo ideologiją – vienas iš vaiką auginančių šeimos narių (nesvarbu, kurios lyties)’, kareivė ‘karo prievolę atliekanti moteris’, kavalierė ‘ordinu apdovanota moteris’; slaugas ‘ligonių slaugytojas’, sesutis ‘vyras, dirbantis medicinos sesele’, auklius ‘vyras, dirbantis auklės darbą’, mūzas ‘daiktavardžio mūza (deivė, poetinės kūrybos įkvėpėja) vyriškoji giminė’; žmoga ‘feministinis moters ar apskritai asmens, atsieto nuo lyties, pavadinimas’ ir kt. Straipsnyje keliamas klausimas, ar / kaip reikia žodynuose pateikti potencinius, t. y. sistemos numatytus, bet praktiškai nepaliudytus žodžius (formas). Remiantis mobiliųjų naujadarų pavyzdžiais svarstoma, kas yra tą patį leksinį kamieną ir dviejų (vyriškosios ir moteriškosios) giminių paradigmas turintys daiktavardžiai – atskiri žodžiai ar to paties žodžio skirtingos formos? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso, kaip substantiva mobilia gali / turėtų būti sistemiškiau pateikiami žodynuose. Raktažodžiai: naujažodžiai, naujadarai, lytis, giminė, žodžių daryba, substantiva mobilia, potenciniai dariniai. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the nouns with the (potential) seme of sex in “The Database of Lithuanian Neologisms“ in terms of their origin, word formation, semantics and usage. The majority of names of animated beings (people, animals as well as phantasy creatures, personified phenomena, etc.) are motion nouns (substantiva mobilia), while the others are of masculine, feminine or neutral gender. New coinages (separate, occasional as well as usual ones) show that more means of naming objects according to their sex differences are used in modern Lithuanian language compared to the ones provided for in Lithuanian language grammars or descriptors of word formation, which were written long time ago. Moreover, usual derivational affixes expand their semantics. For example, the suffix ‑inas is used not only in new coinages to name males (beždžioninas ‘a monkey male’, žirafinas ‘a giraffe male’), but also to coin names for certain men (barakudinas ‘a predatory man, who seeks profit from rich women’ ← barakuda ‘a young, determined and selfish woman, seducing stranger rich men’, žvaigždinas ‘a star – celebrity of masculine gender’ ← žvaigždė ‘a famous woman, celebrity’). The inflection -ė is broadly used not only for new names of female animals, but also to name women (krivė ‘a female priest in the Baltic religion’, šviesulė ‘a famous (usually in the entertainment world) woman’, urėdė ‘a woman in the position of forest manager’, etc.). Changing social relations as well as changing attitudes towards non-heterosexual persons, the same-sex marriages, louder-sounding ideas of feminism, levelling of female and male occupations, activities and hobbies, etc., call for coinages that are needed to name new realities. And sometimes it is necessary not to find a name for a new reality, but to emphasise or, less frequently, to level the gender of already named reality.For this reason, such new words were coined: tėvė ‘according to the ideology of genderism – one of the members of family growing children (regardless of gender)’, kareivė ‘a woman performing military conscription’, kavalierė ‘a woman, who was awarded the order’; slaugas ‘a male nurse’, sesutis ‘a man working as a nurse’, auklius ‘a man working as a nanny’, mūzas ‘a masculine form of the noun mūza (a goddess, a female inspirer of poetic creation’; žmoga ‘a feminist name for a woman or a person detached from the gender’, and others. Some of them naturally became part of the standard Lithuanian, other words remained occasional. The article raises the question whether/how dictionaries should present potential (i.e., foreseen by the system, but practically not attested) words (forms). On the basis of examples of new motion nouns (new coinages), there emerge considerations how to perceive nouns, which have the same lexical stem and paradigms of two (male and female) genders – as separate words or different forms of the same words? The answer to this question may define how substantiva mobilia could/should be presented in the dictionaries in a more systematic way. Keywords: neologisms, new coinages, sex, (grammatical) gender, word formation, substantiva mobilia, potential derivatives. [From the publication]

DOI:
10.15388/LK.2021.3
ISSN:
1822-525X
Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/98971
Updated:
2022-11-25 17:54:39
Metrics:
Views: 24    Downloads: 1
Export:
Download