Lietuvių kalbos "substantiva mobilia" santykis su giminės kategorija

LTStraipsnyje nagrinėjami „substantiva mobilia“ (SM) daiktavardžiai, tokie kaip „mokytojas“ ir „mokytoja“. Jie sudaro poras, turinčias tą patį leksinį kamieną (tas pačias priesagas), bet skirtingas galūnes, siejamas su žymimų referentų lytimi. Ši daiktavardžių grupė yra labai svarbi kalbant apie lyties kategoriją. Labai dažnai semantiniai lyčių kriterijai yra laikomi svarbiausiu gramatinių lyties formų elementu. Tyrimo rezultatai rodo, kad 79,8% lietuvių kalboje užfiksuotų asmenų pavadinimų yra SM daiktavardžiai. Lietuvių kalbos SM daiktavardžių darybinė „asmenų kategorija“ yra gana retas reiškinys kitose indoeuropiečių kalbose (pvz., vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų), kuriose labiau išplito skirtingos darybos poros asmenims pagal lytį įvardinti. Remiantis semantiniais ir morfologiniais veiksniais galima apibendrinti, kad SM daiktavardžiai gali būti laikomi giminės kategorijos pagrindu, bet tik „asmenų kategorijoje“. Tačiau šio tipo daiktavardžiai sudaro tik mažą žodžių dalį (0,9 %). Visi kiti asmenų pavadinimai yra susiję opoziciniais santykiais pagal lytį. Tai leidžia daryti svarbią išvadą, kad semantika pagal lytį apima mažiau nei 10% lietuvių kalbos daiktavardžių. Todėl ji negali būti pakankamu giminės kategorijos nustatymo argumentu. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Daiktavardis; Darybos formantas; Galūnė; Giminė; Giminės kategorija; Gramatinės formos; Morfologija; Moteriškoji giminė; Semantika; Substantiva mobilia; Vyriškoji giminė; Derivational affixes; Ending; Feminine; Gender; Gender category; Grammatical forms; Lithuanian; Masculine; Morphology; Motion nouns; Semantics; Substantive.

ENThe article deals with Lithuanian so-called MOTION NOUNS (Corbett, 1991: 41, 67) or substantiva mobilia such as mokytojas "male teacher", mokytoja "female teacher. They occur in pairs sharing a common stem (and similar derivational affixes), but having different inflectional endings; they are assigned different genders by their semantics (and redundantly by then- morphology), i.e. they are masculine or feminine depending on the sex of the referent. This group of nouns has a highest importance speaking about gender category. Very often semantic gender criteria are considered as the most important thing for the grammatical forms of gender. Our investigation shows that in Lithuanian language 79,8% of words denoting persons are the "motion" nouns. Their model to denote the natural gender of the referent is based on alternating inflectional endings and it is rather different from the other Indo- European languages (e.g., German, French, Russian, Polish, etc.) where usually derivational affixes are used. According to semantics and morphological factors the "motion" nouns may be considered as the basis of gender category, but only in "humans" group in Lithuanian language. However nouns of this type represent only a little part of words (0,9 %). All the rest do not denote gender according to semantics. This allows us to make an important conclusion that semantics according to sex covers only less than 10% of nouns in Lithuanian language. As a result it could not be a real (unique) criteria for the gender of nouns. [From the publication]