Jews as Lithuanian army soldiers in 1918-1940 (a quantitative analysis)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Jews as Lithuanian army soldiers in 1918-1940 (a quantitative analysis)
Alternative Title:
Žydai Lietuvos kariuomenės kariai 1918-1940 m. (statistinė analizė)
In the Journal:
Lithuanian Historical Studies. 2021, vol. 25, p. 99-133
Keywords:
LT
Žydai; Lietuvos kariuomenė; Tarpukaris; 20 amžius; Kareiviai; Statistinė analizė.
EN
Lithuanian Army; Jews; Soldiers; Interwar; 20th century; Statistical analysis.
Summary / Abstract:

LTNors pastaruoju metu Lietuvoje atkreiptas dėmesys į žydų karių, žuvusių Lietuvos nepriklausomybės kare 1919–1920 m., atminimo pagerbimą, žydų (taip pat ir kitų tautinių-religinių bei etninių-konfesinių grupių) tarnybos tarpukario Lietuvos kariuomenėje tematikai kol kas neskirta daugiau dėmesio, neatlikta gilesnės analizės. Todėl šiame tyrime siekiama: 1) identifikuoti Lietuvos kariuomenės karių žydų dalyvavimo Nepriklausomybės kare mastą; 2) išanalizuoti taikaus meto tarpukario Lietuvos kariuomenės karių žydų statistinius duomenis. Pagal nurodytas analitines preferencijas sudaryta ir šio tyrimo struktūra: pirmajame straipsnio skyriuje analizuojami Lietuvos kariuomenės karių žydų dalyvavimo Nepriklausomybės kare statistiniais duomenys, antrajame tyrimo skyriuje – Lietuvos kariuomenės karių žydų statistiniai duomenys taikaus laikotarpio sąlygomis. Atlikus statistinę Lietuvos kariuomenės karių žydų dalyvavimo Nepriklausomybės kare masto analizę, pavyko nustatyti, kad 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės žydų karių skaičius neviršijo 2500. Iki 1923 m. sausio 1 d. ši Lietuvos kariuomenės karių kontingento dalis būtų apie 4000. Šis tyrimo rezultatas iš esmės patvirtina tarpukario Lietuvos istorinių tyrimų preliminarias išvadas ir koreguoja šiandieninėje istoriografijoje nusistovėjusią nuostatą nurodyti didesnį Nepriklausomybės kare dalyvavusių karių žydų skaičių – ne mažiau 3000. Tyrimo duomenų analizė taip pat leidžia teigti, kad karių savanorių žydų skaičius taip pat buvo mažesnis nei 500. Kita vertus, šio tyrimo pirmojo etapo rezultatas pagrindžia teiginį, kad oficialiai deklaruotas ir istoriografijoje ne kartą kartotas Lietuvos nepriklausomybės kare žuvusių karių žydų skaičius yra netikslus ir verifikuotinas.Pateikti skaičiai rodo Lietuvos žydų bendruomenių į(si)traukimo į šalies kariuomenės kūrimo(si) procesą bei dalyvavimo kare „normalumą”, kuris koreliuoja su žydų bendruomenių demografinėmis ir socialinėmis galimybėmis, kuriomis buvo disponuojama po Didžiojo (Pirmojo) pasaulinio karo ir prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės karui. Galima teigti, kad tyrimo metu nustatyti karių žydų skaičiai atitiko maksimalų sudėtingoje situacijoje atsidūrusių Lietuvos žydų bendruomenių „gyvosios jėgos” indėlį, kurį jos galėjo skirti besikuriančios valstybės kariuomenei. Išanalizavus taikaus meto tarpukario Lietuvos kariuomenės karių žydų statistinius duomenis, konstatuotina, kad iki 1940 m. okupacijos šalies karinėse pajėgose karių žydų skaičius svyravo nuo kelių šimtų iki maždaug tūkstančio. Pavyzdžiui, 1923–1927 m. į Lietuvos kariuomenę buvo priimta tarnauti apie 3300, 1928 m. – apie 550, 1932 m. – 447, 1933 m. – 486, 1934 m. – apie 600, 1937 m. – 555 žydai. 1938–1940 m. į Lietuvos kariuomenę buvo priimti 1 839 žydai (1940 m. planuota, kad 1941 m. tikrąją karinę tarnybą atliks 1 300 kariai žydai). Tyrimo bendraautoriai daro prielaidą, kad į karinę tarnybą pašauktų (ir priimtų) karių žydų skaičių skirtumas tarp 1932–1933 m. ir 1937–1939 m. buvo nulemtas Didžiojo (Pirmojo) pasaulinio karo sąlygotos demografinės duobės (gimstamumui sumažėjus dvigubai). Lietuvos kariuomenės kontingento komplektavimas šauktiniais žydais neišvengė ir problemų, susijusių su šios tautinės-religinės grupės emigracija. Vis dėlto pagal gausumą žydai Lietuvos kariuomenėje buvo antra tautinė grupė po lietuvių.Antrajame tyrimo etape nustatyta, kad karių žydų kontingentas išsiskyrė savo socialine charakteristika: žydų šauktinių neraštingumo (arba dalinio raštingumo) lygis buvo mažesnis nei lietuvių, nemaža žydų šauktinių dalis turėjo aukštąjį išsilavinimą, buvo baigę gimnazijas arba progimnazijas. Nemažai Lietuvos kariuomenės karių žydų buvo miestų arba miestelių gyventojai (amatininkai, prekybininkai, valdininkai, studentai ir mokiniai). Tokios socialinės ypatybės (ypač rusų kalbos vartojimo paplitimas) galėjo būti pagrindas Lietuvos kariuomenėje tarpti nepasitikėjimo žydų tautine grupe nuostatoms, nors šiuo požiūriu Lietuvos kariuomenė iš esmės nesiskyrė nuo bendro lietuvių visuomenės konteksto. Todėl negalime atmesti, kad tarpukario Lietuvos visuomenės su(si)skirstymas tautiniu-religiniu principu atsispindėjo ir žydų vaidmens Lietuvos kariuomenės struktūrose specifikoje. Pavyzdžiui, galima suprasti, kad statistinė analizė leidžia tvirtinti, kad žydai iš esmės nematė palankių galimybių siekti Lietuvos kariuomenės karininko karjeros. 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje iš viso tarnavo 42 žydai karininkai ir ne mažiau kaip 10 medikų, turinčių karininkų laipsnius. Palyginti tai nebuvo didelis procentas. [Iš leidinio]

ENEven though the subject of military service of Jews in the Lithuanian army in the years 1918 to 1940 is not completely new in historiography, many aspects hitherto covered in academic literature remain relevant to this day. The statistics for Jewish soldiers in the interwar Lithuanian army are without doubt one of those aspects. That is why in this article the aim is not just to identify the scale of participation by the Lithuanian army’s Jewish soldiers in the Lithuanian War of Liberation, but also to analyse statistical data relating to Jewish soldiers serving in the interwar Lithuanian army in peacetime. [From the publication]

DOI:
10.30965/25386565-02501004
ISSN:
1392-2343
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95769
Updated:
2022-06-27 23:04:30
Metrics:
Views: 2
Export: