Prisiekę Adonojo vardu : žydai pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prisiekę Adonojo vardu: žydai pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje
Alternative Title:
Under the oath of Adonoy: jewish in the army of the first Lithuanian Republic
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2003, t. 34, p. 273-283. Lietuvos tautinės mažumos: lenkai, rusai, žydai
Keywords:
LT
20 amžius; Ukraina (Ukraine); Lietuva (Lithuania); Ginkluotosios pajėgos. Kariuomenė / Armed forces. Army; Kariai / Soldiers; Kariuomenė / Army; Žydai / Jews.
Summary / Abstract:

LTParašyta nemažai monografijų, rinkinių, kuriuose aprašyta pirmosios nepriklausomybės metų istorija. Autorius straipsnyje skiria dėmesį kariams, tarnavusiems Lietuvos kariuomenėje. Norima daugiau sužinoti apie kariuomenėje tarnavusius žmones, jų skaičių, proporcijas visame bendrame kontekste. Publikacijoje stengiamasi paanalizuoti, kokia buvo Lietuvos kariuomenės tautinė ir religinė sudėtis tarpukaryje. Didžiausias dėmesys skiriamas žydų kariams, kurie kariuomenėje sudarė mažumą. Straipsnyje norima išsiaiškinti, koks buvo Lietuvos aukštosios karininkijos požiūris į žydų karius. Istoriografijoje nėra daug informacijos apie karių tautinę ir religinę sudėtį. Plačiau pateikiama pati žydų tarnyba kariuomenėje. Tyrimą apsunkina tai, kad archyviniai dokumentai nėra sukaupti vienoje vietoje, o išblaškyti po įvairių fondų bylas. Publikuojami statistiniai duomenys lentelėse iš kurių matyti: kariuomenės narių tautybė, kokios tautybės kariai atstovavo kuriai kariuomenės rūšiai, kaip kareiviai pasiskirstę pagal tikėjimą. Atkreipiamas dėmesys, kad svarbu buvo kariuomenėje religija. Kariuomenės kapelionai, atstovavę kiekvienai konfesijai, buvo valstybinių ir religinių švenčių rengėjai. Kaip kasdienio gyvenimo būtinybė akcentuojama kario dorovė. Detaliau straipsnyje aprašoma kario priesaika, koks žydo kario paveikslas yra išlikęs iš karininkų pasisakymų. Kariuomenės vadovybės požiūris į įvairių tautybių ir religijų atstovus buvo tolerantiškas. Pažymima, kad žydai paliko ryškų pėdsaką valstybėje ir kariuomenėje. Kariuomenės vadovybės atsiliepimai apie tarnaujančius žydus buvo palankūs.Reikšminiai žodžiai: 1926 m. gruodžio 17 d.perversmas; Karių tautinė ir religinė sudėtis; Lietuvos kariuomenė; Oficiali žydų visuomeninė paramilitarinė organizacija; Pirmoji Lietuvos Respublika; Priesaikų tekstai; Žydų kariai; Žydų karių statistika; Žydų nacionalinė mažuma; Coupe on December 17, 1926, Lithuanian Army; First Lithuanian republic; Jewish national minority; Jewish soldiers; Jews' official public paramilitary organization; Lithuanian army; National and confessional make-up of soldiers; Statistics of Jew soldiers; Texts of swears; The First Lithuanian Republic.

ENA great variety of nationalities were represented in the army of the First Lithuanian Republic as well as the Lithuanian society. Though the majority were Lithuanians, there were also Russians, Poles, Germans, Ukrainians, Latvians, Jews and citizens of other nations. The aim of the present article is to analyse the national and religious make-up of the Lithuanian army. However, this article is just a starting point for further researches. In the period under investigation, the Jewish national minority was the most numerous. According to the census of 1923, the Jews amounted to 7,58% of the total population. Generally speaking, it can be noted that the national make-up of the army corresponded to the general distribution of nationalities in the state. In the article this tendency is illustrated by abundant statistical data presented in tables. Differently from the soldiers, the corps of officers was formed from a greater number of Lithuanians. It was influenced by the nationalistic political orientation of the state, radical army leaders, the organisers of the coup on December 17,1926, and the attempts to make the officers' corps more Lithuanian. The Jewish national minority made a significant contribution both to the army and the state. Since 1933, the Jews were the only ones who had an official public paramilitary organisation. The army leaders were tolerant to the soldiers of all the nationalities and religions and provided favourable conditions for the celebration of both state and religious festivals. In the second half of the twentieth century, under the menace of a new war, the military leaders of Lithuania gave very favourable evaluation of the Jews serving in the Lithuanian army. [text from author]

ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24681
Updated:
2018-12-17 11:13:20
Metrics:
Views: 49    Downloads: 22
Export: