Jono Basanavičiaus požiūris į lietuvių tautos tyrimus, 1879–1927

LTKaip lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius budino tautą moksliniais tyrimais? Ši idėja kaip judėjimas ir mokslo plėtra įsilieja į nacionalizmo problematiką Rusijos imperijos ir Europos mokslo istorijoje. Siekiu atskleisti J. Basanavičiaus antropologijos, etnologijos, etnografijos darbus, idėjas, programas tirti lietuvių tautą 1879–1927 m. Nagrinėjama hipotezė, jog J. Basanavičiaus teorinei tautos tyrimų sampratai įtakos galėjo turėti vokiečių etnologija. Dėmesį sutelkiu į šiuos klausimus: 1) mokslo draugijos projektai ,,Lietuviškoje Ceitungoje’’, ,,Aušroje”, ,,Varpe” ir plačiau; 2) fizinės antropologijos tyrimai; 3) etnologijos ir etnografijos darbai; 4) senienų kolekcionavimas; 5) ,,etnographiška” draugystė; 6) tautos tyrimų programa; 7) lietuvių tautos tyrimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnologija; Europa; Jonas Basanavičius; Kultūrinis nacionalizmas; Lietuvių mokslo draugija; Rusijos imperija (Russian Empire); Tautinis sąjūdis; Cultural nationalism; Ethnology; Europe; Jonas Basanavičius; Lithuanian National Revival; Lithuanian Science Society; Lithuanian Scientific Society; Russian Empire.

ENHow did the Lithuanian patriarch Jonas Basanavičius inspire the nation with his scientific research? The idea as a movement and development of science fits into the problem of nationalism in the history of the Russian Empire and European science. My aim is to analyse Basanavičius’ studies, ideas and research into the Lithuanian nation in the fields of anthropology, ethnology and ethnography from 1879 to 1927. I argue that German ethnology may have influenced Basanavičius’ theoretical concept of nation studies. In my analysis, I focus on the following issues: (1) the projects of the Science Society in Lietuviška Ceitunga, Aušra, Varpas and other publications; (2) research in biological anthropology; (3) studies of ethnology and ethnography; (4) collecting antiques; (5) ‘ethnographic’ fellowship; (6) the national research programme; and (7) studies of the Lithuanian nation. [From the publication]

• Apie Lietuvos etnologijos istoriją / Vida Savoniakaitė. Lituanistica. 2008, Nr. 3, p. 59-66.
• "Auszros" archyvas : Martyno Jankaus rinkinys / sudarė ir parengė Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2011. 490 p.
• Etnologijos institutas sovietmečio Lietuvoje mokslo politikos ir ideologijos kontekste / Irena Regina Merkienė. Lietuvos etnologija. 2011, 11 (20), p. 125-142.
• Jonas Basanavičius - "Aušros" kūrėjas / Vytautas Merkys. Dr. Jonas Basanavičius, 1851-1927 / sudarė: Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė, Rūta Subatniekienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003. P. 62-77.
• Liaudies medicinos sampratos diskursas socialinės aplinkos, istoriškumo, moksliškumo kategorijų kontekstuose / Jonas Tilvikas. Tiltai. 2022, Nr. 1 (88), p. 63-79.
• Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje : tyrėjai ir jų darbai / Leonardas Sauka. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 622 p.
• Lietuvos etnografija tarp savos kultūros tyrimų / Vida Savoniakaitė. Lituanistica. 2008, Nr. 4, p. 61–72.
• Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija / sudarytoja Vida Savoniakaitė. Vilnius : LII leidykla, 2011. 516 p.
• Manifestuojanti Klėja : istorikai ir istorika Lietuvoje 1883-1940 metais / Aurelijus Gieda. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 639 p.
• Skaičių kalba apie Žemaitijos kultūros paveldą: Igno Končiaus kryžių ir koplytėlių statistika 1911-1940 m / Vida Savoniakaitė. Tautosakos darbai 2022, 64, p. 155-174.
• Societates Academicae Vilnenses : Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie (1907-1939) i jego poprzednicy / Henryka Ilgiewicz. Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2008. 668 p., [20] iliustr. ir faks. lap.
• Šiaurės Atėnų tremtiniai, arba Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Europos vizijos XX a / Nerija Putinaitė. Vilnius : Aidai, 2004. 239 p.