Prejudicinio sprendimo instrumentas Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prejudicinio sprendimo instrumentas Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje
Alternative Title:
Preliminary ruling instrument in the Constitutional jurisprudence of Lithuania
In the Journal:
Teisė. 2019, t. 113, p. 80-107
Keywords:
LT
Konstitucinis Teismas; ES teisė; Nacionalinis tapatumas; Prejudicinis sprendimas.
EN
Constitutional Court; EU law; National identity; Preliminary ruling.
Summary / Abstract:

LTLietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) pirmą kartą prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) kreipėsi 2007 m. gegužę. Po dešimties metų, 2017 m. gruodį, Konstitucinis Teismas prejudicinio sprendimo kreipėsi antrą kartą. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimai kreiptis prejudicinio sprendimo nėra atskirai nagrinėjami nacionaliniuose mokslo darbuose, šis straipsnis skiriamas prejudicinio sprendimo išimtinai konstitucinėje jurisprudencijoje analizei. Nacionalinis mokslo diskursas ir Konstitucinio Teismo praktika gali būti skirstoma į tris reikšmingus laikotarpius: teisės kreiptis prejudicinio sprendimo vertinimo, pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo vertinimo ir pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo įtvirtinimo. Šiuos etapus atskiria objektyvios konstitucinės jurisprudencijos aplinkybės – 2007 ir 2017 metų Konstitucinio Teismo sprendimai bei 2015 m. balandžio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl SGD terminalo. Šiems etapams būdingos konstitucinės jurisprudencijos aplinkybės turi reikšmingą įtaką ir moksliniam diskursui. Tyrimas tęsiamas analizuojant dviejų Konstitucinio Teismo sprendimų panašumus. Panašumai yra objektyvūs ir subjektyvūs. Objektyvūs panašumai nepriklauso nuo paties Konstitucinio Teismo: i) sprendimai yra procesiniai sprendimai, priimti tvarkomuosiuose posėdžiuose; ii) priimant sprendimus Konstitucinio Teismo įstatyme nebuvo įstatyminių nuostatų dėl sprendimo kreiptis prejudicinio sprendimo; iii) klausimas dėl ES teisės kilo pačiam Konstituciniam Teismui, ne bylos šalims; iv) abu kreipimaisi prejudicinio sprendimo yra dėl: a) aiškinimo; b) aktų aiškinimo. Konstitucinio Teismo veikla lemia subjektyvius panašumus: i) nagrinėjamos ne tik konkrečias ES teisės aktų nuostatos, bet ir ES teisės aktų priėmimo tikslai; ii) abu kreipimaisi į Teisingumo Teismą buvo pri.Skirtumų yra didesnių ir jie pastebimi antrajame Konstitucinio Teismo sprendime, kuriame: i) neanalizuojama, kodėl Konstitucinis Teismas turėtų būti laikomas teismu; ii) lingvistiniai formuluočių skirtumai dėl prejudicinio sprendimo tikslo yra artimesni ES teisės formuluotėms; iii) rodo labiau Konstitucinio Teismo pareigą kreiptis negu Teisingumo Teismo pareigą pateikti prejudicinį sprendimą; iv) Konstitucinis Teismas nebecituoja savo jurisprudencijos dėl Konstitucijos viršenybės ES teisės atžvilgiu; v) Teisingumo Teismui yra formuluojami keletas klausimų (tai vienintelis objektyvus, nulemtas bylos aplinkybių skirtumas); vi) lankstesnės ir subtilesnės formuluotės bei, kas visų svarbiausia, vii) Konstitucinis Teismas nors ir minimaliai, tačiau įsitikina ES teisės akto teisinio pagrindo buvimu. Pastarasis skirtumas rodo Konstitucinio Teismo potencialą kelti klausimus dėl ES akto teisėtumo. Tyrimas tęsiamas nagrinėjant prejudicinio sprendimo potencialą konstitucinėje jurisprudencijoje. Jame apsiribojama tik keleto elementų analize. Pirma, tiriama netiesioginės ES teisės aktų teisėtumo patikra ir, antra, aptariama nacionalinio tapatumo sąlyga, kuri konstitucinėje jurisprudencijoje dar nėra suformuluota. Galiausiai tiriama Teisingumo Teismo priimto prejudicinio sprendimo įtaka. Kita susijusi tematika, tokia kaip privalomas ES steigiamųjų sutarčių (projektų) vertinimas dėl atitikties Konstitucijai, ultra vires doktrina arba teisėkūriniai ES steigiamųjų sutarčių pokyčiai nėra nagrinėjami. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian Constitutional Court (Konstitucinis Teismas, hereinafter – the Constitutional Court) made its first reference for a preliminary ruling to the European Court of Justice (hereinafter – ECJ) in May 2007. After ten years, in December 2017, the Constitutional Court made its second reference. Since there is no dedicated research on preliminary rulings in the Constitutional Court’s practice, this article exclusively analyzes the preliminary reference instrument in Lithuanian constitutional jurisprudence and the opinions in various academic works. The scientific discourse, as well as the practice of the Constitutional Court, could be divided into three periods: the assessment of the right to refer, the assessment of the obligation to refer, and, finally, the establishment of the obligation to refer. These periods are marked by the abovementioned Constitutional Court references and by the decision of the Constitutional Court of April 2015. The discussions whether the Constitutional Court could refer for a preliminary ruling signified the first period. After the first reference, the discussions were concerned with whether the Constitutional Court could be regarded as bound by the obligation to refer. The official indirect positive answer was given by the Constitutional Court in its decision of April 3, 2015. Finally, in the second reference, the duty to refer for the preliminary ruling seems to be established directly. Moreover, it proves that the first reference was not an accidental act of the Constitutional Court. The research continues on the similarities and differences of these two references. There is a group of procedural similarities: i) the references are procedural decisions, adopted in procedural sittings, not in judicial hearings; ii) at the time of the adoption of these decisions, there were no legal provisions regarding the referral to the ECJ in the Law on Constitutional Court; iii) the questions concerning EU law were raised by th.The differences are more substantial and could be seen in the second reference, which: i) provides no arguments why the Constitutional Court should be regarded as a court; ii) the linguistic differences in argumentation regarding the purpose to receive the ruling could be considered as more EU law-tuned; iii) show obligation of the Constitutional Court to refer, rather than an obligation of the ECJ to give a preliminary ruling; iv) the Constitutional Court does not cite its jurisprudence regarding the supremacy of the Constitution over EU law; v) more questions asked, but that depends on the case; vi) finally, the Constitutional Court checks (albeit to a minimum extent) the legal basis of the EU legal act. The last feature shows the potential of the Constitutional Court to raise questions regarding the validity of an EU act. This overview is followed by an analysis of the potential of the instrument of preliminary reference in constitutional jurisprudence. The article concentrates on some elements only, namely the possibility by the Constitutional Court to question indirectly the validity of EU acts as a tool to safeguard individual rights. Second, the attention is given to the national identity clause which is not present in a constitutional jurisprudence yet. Third, the research is continued by an analysis of the impact of ECJ decisions adopted due to a reference by the Constitutional Court. Other related topics, which have never been raised in constitutional jurisprudence, such as a the mandatory opinion of the Constitutional Court ratifying EU Treaties or an ultra vires review, or any possible legislative amendments, were left outside of this analysis. [From the publication]

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83562
Updated:
2020-03-22 10:52:19
Metrics:
Views: 41    Downloads: 1
Export: