Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika : konstituciniai narystės pagrindai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: konstituciniai narystės pagrindai
Publication Data:
Vilnius : Justitia, 2011.
Pages:
574 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Sutrumpinimų sąrašas — Pratarmė — Įvadas — Specifiniai Europos Sąjungos, kaip sui generis organizacijos, bruožai, valstybės narystė Europos Sąjungoje ir viešosios valdžios galių įgyvendinimas — Specifiniai Europos Sąjungos bruožai ir integracijos teorijos — ES, kaip sui generis sistema, ir jos turimos viešosios valdžios galios — Europos Sąjungos viešosios valdžios galių pobūdis ir mastas — Europos Sąjunga kaip suteiktų galių sistema ES teisės požiūriu — ES kaip suteiktų galių sistema: narystė ES nacionalinių konstitucinių tradicijų požiūriu — ES valstybių konstitucinės nuostatos dėl suvereniteto ir viešosios valdžios galių perleidimo ES — ES valstybių teismų praktika dėl ES prigimties ir jos turimų galių — Viešosios valdžios įgyvendinimas ir teoriniai ES modeliai — Suvereniteto koncepcijos raida — Teoriniai ES modeliai — Unitarinis ES modelis: ES kaip funkcinė valstybių sąjunga — Unitarinis ES modelis: ES kaip piliečių sąjunga — Pliuralistinis konstitucinis ES modelis — Konstituciniai Lietuvos Respublikos narystės ES pagrindai — Narystė ES Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu — Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų dėl narystės ES reikalingumas — Konstitucijos pataisos, nustatančios konstitucinius narystės ES pagrindus — Konstitucinės pataisos dėl kai kurių viešosios valdžios galių patikėjimo ES — Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: konstituciniai narystės pagrindai — ES ir nacionalinės teisės sistemų sąveika — ES ir nacionalinės teisės santykis: ETT siūlomas europinis monizmas — Van Gend en Loos ir Costa prieš E.N.E.L bylų sprendimai - ES teisės, kaip sui generis teisės sistemos, pagrindas — ES teisės viršenybės ir netiesioginio veikimo principų plėtojimas ETT praktikoje — ETT praktikos apibendrinimas ir įvertinimas —ES ir nacionalinės teisės sąveika: nacionalinis lygmuo — Valstybių konstitucinės nuostatos, apibrėžiančios ES ir nacionalinės teisės santykį — Valstybių, Europos Bendrijų steigėjų, konstitucijos — Vėliau į Europos Bendrijas įstojusių ES valstybių konstitucijos — 2004 m. ir vėliau į ES įstojusių valstybių konstitucijos — ES valstybių teismų ir kitų institucijų reakcija į ETT išplėtotus ES ir nacionalinės teisės sistemų sąveikos principus — Valstybės Europos Bendrijų steigėjos: Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė; Graikija, Ispanija ir Portugalija; Austrija, Suomija ir Švedija; 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau ES narėmis tapusios valstybės — ES valstybių praktikos apibendrinimas — Nacionalinių politinių institucijų reakcija į ETT išplėtotus principus — Nacionalinių teismų reakcija į ETT išplėtotus principus — Nacionalinių veiksnių įtaka ES teisės sistemos autonomijai — Teoriniai ES ir nacionalinių teisės sistemų sąveikos aspektai — Kai kurių nacionalinių teismų pozicija netaikyti ES teisės ją laikant tarptautinės teisės dalimi — Pliuralistinis ES ir nacionalinių teisės sistemų sąveikos modelis — ES ir nacionalinės teisės sistemų sąveika pagal ES konstitucinę sutartį ir Lisabonos sutartį — Lietuvos Respublikos ir ES teisės sistemų sąveika — Bendrieji Lietuvos Respublikos teisės ir ES teisės santykio konstitucinių pagrindų aspektai — Status quo ar Konstitucijos pataisos, apibrėžiančios ES ir Lietuvos teisės sistemų santykį? — ES ir Lietuvos teisės sistemų santykis pagal Konstitucinį aktą — Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ES teisės sąveikos aspektai — Summary — Šaltiniai.
Summary / Abstract:

LTMonografijos tikslas – apibrėžti ir įvertinti specifinius ES prigimties probleminius aspektus, suformuoti nuoseklų požiūrį į ES, kaip sui generis organizaciją, ir [...] ištirti, kokio pobūdžio konstitucinis pagrindas buvo būtinas LR tampant ES valstybe nare, taip pat ištirti Konstitucinio akto 1 ir 2 d. turinį. [...] Pirmoji dalis, atsižvelgiant į tai, kad LR Konstitucijos 136 str. įtvirtina konstitucinį pagrindą narystei tarptautinėse organizacijose, taip pat į kitas Konstitucijos nuostatas, skirta specifinių ES, kaip sui generis organizacijos, bruožų tyrimui; ES ir valstybių narių turimų viešosios valdžios galių įvertinimui ES ir nacionalinės konstitucinės teisės požiūriu, [...] joje taip pat analizuojamas konstitucinių pataisų dėl narystės ES reikalingumo klausimas ir Konstitucinio akto 1 d. turinys. [...] Antrojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad LR Konstitucijos 138 str. 3 d. įtvirtina tarptautinių sutarčių inkorporavimo į Lietuvos teisės sistemą konstitucinius pagrindus, tiriami ETT plėtojami specifiniai ES teisės principai, analizuojamas ES valstybių konstitucijų ir nacionalinių teismų požiūris į ES teisę kaip sui generis teisės sistemą bei ETT praktikos akceptavimas nacionaliniu lygmeniu. [...] Atlikto tyrimo pagrindu analizuojamas Konstitucijos pataisų, įtvirtinančių eksplicitinį ES teisės inkorporavimo į nacionalinę teisę pagrindą, reikalingumo klausimas, taip pat Konstitucinio akto 2 d. turinys ir jo įtaka Konstitucijai, Konstitucinio Teismo plėtojamai jurisprudencijai, ETT ir nacionalinių teismų santykiams.

ENThe monograph aims to define and evaluate certain problem issues of the nature of the EU and establish a consistent approach towards the EU as a sui generis organisation; [...] investigate the constitutional grounds necessary for the Republic of Lithuania to become an EU member state, and to assess the scope of Parts 1 and 2 of the Constitutional Deed. [...] Part 1 considers the establishment of Article 136 of the Constitution of the Republic of Lithuania as a constitutional grounds for membership of international organisations, and inquires into specific features of the EU as a sui generis organisation, evaluating the public government powers available to the EU and member states in terms of EU and national constitutional law [...] and analyses the necessity for any constitutional amendments due to EU membership, and the scope of Part 1 of the Constitutional Deed. [...] Part 2 considers the constitutional basis of incorporating international treaties into the legal framework of Lithuania and inquires into specific EU law principles cultivated by the European Court of Justice, analyses the approach of national courts and the constitutions of the EU countries to EU law as a sui generis legal system, and adopting the practice of the European Court of Justice on a national level. [...] It evaluates the necessity of the constitutional amendments to establish an explicit basis for incorporating EU law into a national legal framework, and the scope of Part 2 of the Constitutional Deed and its impact on the Constitution, the jurisprudence cultivated by the Constitutional Court, and the relations between the European Court of Justice and national courts.

ISBN:
9789955616719
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33393
Updated:
2022-01-31 14:07:52
Metrics:
Views: 73
Export: