Lamata - mikroregionas, etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių ir skalvių?

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lamata - mikroregionas, etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių ir skalvių?
Alternative Title:
Lamata - microregion, ethnocultural field or nobody’s land between Curonians and Skalvians?
In the Journal:
Kultūros paminklai. 2004, 11, p. 61-78
Keywords:
LT
13 amžius; Priekulė; Šilutė; Švėkšna; Lietuva (Lithuania); Liaudies kultūra / Folk culture.
Summary / Abstract:

LTNuo VI a. pab. – VII a. tarp Šilutės-Priekulės ir Švėkšnos išsiskiria nedidelė paminklų grupė, kuri XIII a. vidurio ir vėlesniuose šaltinuose įvardyta kaip Lamatos žemė. VI a. pab. – VIII/IX a. turima archeologinė medžiaga leidžia išskirti savitą etnokultūrinę grupę, kuri kaip ir kuršiai susiformavo skylant vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūrai. Tiek kuršiams, tiek Lamatos žemės gyventojams didelę įtaką padarė Didžiojo tautų kraustymosi procesai, germanų bei pačių baltų vidiniai migraciniai procesai, lėmę naujų žmonių grupių atsiradimą. Lamatos etnokultūrinės srities formavimosi metu regione tarp Šilutės-Priekulės ir Švėkšnos yra kur kas daugiau paminklų palyginti su pietiniais kuršiais.VI a. pab. – VIII a. Lamatos kultūroje yra gana ryškūs skirtumai, kurie šį mikroregioną skiria nuo skalvių, kuršių ir vakarinių žemaičių. Lamatos etnokultūrinė sritis buvo prekybinių kelių kryžkelėje, kuri leido šios žemės žmonėms kartu su skalviais kontroliuoti prekyba Nemunu ir būti savotiškiems prekybos laidininkams į krašto gilumą. Šios etnokultūrinės srities formavimosi metu ypač ryškūs šios žemės ryšiai su tam tikrais Europos regionais, Skandinavija ir Gotlandu. Pradedant IX a. mikroregionas tarp Šilutės-Priekulės ir Švėkšnos praranda materialinės kultūros savitumus ir, matyt, suartėja su skalviais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnokultūrinės sritys; Lamata; Ethno-kultural area; Lamata.

ENFrom the end of the VI century to the VII century a group of monuments between Šilutė-Priekulė and ir Švėkšna was observed which in written sources of XIII century and later is named as land of Lamata. Archaeological material (end of VI century – VIII/IX centuries) let us to distinguish separate ethnocultural group, which like Curonians have been generated under splitting of culture of graves with stone crowns in West Lithuania. Processes of migration period made a great influence to both: Curonians and inhabitants of Lamata land including inner migration of German tribes and of the Balts, which was the reason for new groups of people. During formation of ethno-cultural Lamata area there are significantly bigger amount of monuments in a region of Šilutė-Priekulė and Švėkšna compared with southern Curonians. Culture of Lamata (end of VI century - VIII century) contains quite emphatic differences, which distinguish this region from Skalvians, Curonians and west Samogitians. Ethnocultural area of Lamata was situated in a crossing of commercial roads, which allowed people of this land together with Scalvians to control trade via Nemunas and to be certain conductors of trade deeper to the land. During formation of this ethnocultural area relations of this land with appropriate European regions, Scandinavia and Gothland are obvious. Since IX century this microregion between Šilutė-Priekulė ir Švėkšna loses particularities of material culture and possibly interflows with Scalvians.

ISSN:
1392-155X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7950
Updated:
2020-09-17 20:16:05
Metrics:
Views: 111    Downloads: 10
Export: