The intersection of different narratives: the Holocaust, the June Uprising and the Partisan War
ENThe Holocaust, the Lithuanian anti-Soviet 1941 June Uprising (hereinafter referred to as “the Uprising”), and the Lithuanian partisan war of 1944–1953 are three events caused by different circumstances. They have no direct causal relationship and represent very different phenomena. The Holocaust is a case of the most brutal crime against humanity. The initiator and organizer of the Holocaust – the Nazi regime – is the case of a political system that mobilized significant resources of the state and society to implement totalitarian goals based on racial ideology. The residents of the occupied countries who collaborated with the Nazis (including Lithuanians) reflect the image of cooperation with the occupants typical of all wars and armed conflicts. The Uprising and the partisan war represent phenomena of a different nature – both of them were individual processes in the struggle for independence from the totalitarian Soviet regime, and the people involved were freedom fighters.
- 1944-1953 m. Lietuvos partizaninis karas su Sovietų Sąjunga. Lietuvos karai. Vilnius: Eugrimas, 2014. P. 211-270.
- Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos.. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. 350 p.
- Apie partizanus ir holokaustą. Naujasis Židinys - Aidai 2017, 4, 39-45.
- Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 m.. Genocidas ir rezistencija 2012, 1 (31), 32-62.
- Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje. Genocidas ir rezistencija 2002, 2 (12), 81-103.
- Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos. Genocidas ir rezistencija 2016, 1 (39), 39-64.
- Kauno tautinio darbo apsaugos, 2-ojo pagalbinės policijos tarnybos batalionų karių kolektyvinė biografija. Klaipėda ; 2013. 376 lap.
- Lietuvių santykiai su žydais. Naujasis Židinys - Aidai 2005, 6, 246-254.
- Lietuvos atminimo politikos tendencijos po 1990 metų. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. P. 337-378.
- Lietuvos partizanai 1944-1953 m.. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996. 494 p.
- Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: šaltiniai ir analizė. Vilnius : Margi raštai, 2006. 279 p., [8] iliustr. lap.
- Lithuanian collaboration during the Second World War: past realities, present perceptions'. "Kollaboration" in Nordosteuropa: Erscheinungsformen und Deutungen im 20. Jahrhundert. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006. P. 164-173.
- Nuo Lietuvos šaulių iki miško brolių: lokalios ginkluotos struktūros raidos tyrimas. Genocidas ir rezistencija 2012, 2(32), 47-73.
- Partizanų vadų kolektyvinė biografija. Lietuvos istorijos studijos 2016, 38, 84-112.
- Šauliai, Birželio sukilimas ir partizaninis karas: Šiaurės rytų Lietuvos atvejis. Lituanistica 2015, 3, 221-234.
- Šiapus ir anapus kordono: sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945-1991 m.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. 471 p.
- Tarp laisvės kovos ir masinių žudynių: 1940-1944 metų fiktyvios lietuviškos biografijos įvadas. Lietuvos istorijos metraštis 2003, 2002/1, 99-120.
- Undigested past: the Holocaust in Lithuania.. Amsterdam ; Rodopi, 2011. xi, 195 p.
- Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944). Vilnius : Mintis, 1998. 606 p.
