Šauliai, Birželio sukilimas ir partizaninis karas: Šiaurės rytų Lietuvos atvejis
LTStraipsnyje nagrinėjama 1941 m. Birželio sukilimo ir 1944 m. prasidėjusio partizaninio karo dalyvių socialinės sudėties aspektai, jų pasipriešinimo identitetą formavusios ir kolektyvinį veiksmą mobilizavusios socialinės struktūros. Daugiausia dėmesio skiriama Šaulių sąjungos įtakos antisovietinio pasipriešinimo organizacinių vienetų kūrimuisi, sudėčiai ir raidai tyrimui. Analizės objektu pasirinktos Šiaurės rytų Lietuvos socialinės struktūros. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė okupacija; Vokiečių okupacija; Birželio sukilimas; Partizaninis karas; Šaulių sąjunga; Soviet occupation; German occupation; June Uprising; Guerrilla war; Riflemen’s Union.
ENThe Riflemen’s Union’s influence on the mobilization and structural dynamics of insurgent formations which participated in the anti-Soviet June Uprising (1941) and the Guerrilla War (started in 1944) is investigated in the article. Therefore, social compositions of the aforementioned anti-Soviet insurgent entities as well as social networks, which shaped their insurgent identity and enabled the mobilization of collective movement, are analyzed. Social structures of the North-eastern Lithuania (in 1918–1940 particular territories belonged to Lithuanian Zarasai district, Rokiškis district, and Polish Braslaw district) have been chosen as the subject of research. The application of a partial collective biography method as well as social network analysis and statistical methods have revealed that mobilization of Lithuanian armed anti-Soviet resistance movements took place under the direct influence of social networks which emerged in the socio-political milieu during the period of interwar and the Second World War. Anti-Soviet resistance units were mobilized on the basis of preexisting networks of the Riflemen’s Union, and other later networks emerged from the previous ones. Thus, patterns of successful collective action and cooperation were integrated into anti-Soviet units. Hence, it is reasonable to conclude that traditions of Lithuanian paramilitarism, self-guarding, and self-defense, which originated in the period of Independence War (1918–1920) and were propagated during the interwar period, were ideologically and genetically related to anti-Soviet resistance and self-guarding in 1941–1944, and to Guerrilla War (since 1944). [From the publication]
- 1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo pro blemos / Dainius Noreika. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 144-178.
- 1944-1953 m. partizanų karas šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje : disertacija / Bernardas Gailius. Vilnius, 2009. 290 p.
- Kaip laimėti partizaninį karą? Nekonvencinių karų analizė su išvadomis Lietuvai / Artur Plokšto, Andrejus Demeško, Irmantas Grušauskas. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2022. 185 p.
- Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d / Arūnas Bubnys, Sigitas Jegelevičius, Stasys Knezys, Alfredas Rukšėnas. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. 655 p.
- „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas : tarpukario Lietuvos avejis / Vytautas Jokubauskas. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2014. 586 p.
- Partizanų diktatūra / Bernardas Gailius. Politologija. 2011, Nr. 2 (620, p. 74-93.
- Resistance and rebellion : lessons from Eastern Europe / Roger D. Petersen. Cambridge : Cambridge University Press, 2001. XV, 321 p.
- "Vienui vieni": šaulių rengimas partizaniniam karui 1924-1940 m. Lietuvoje / Vytautas Jokubauskas. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 11-24.
