Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas?

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas?
Alternative Title:
Residential differentiation in Lithuanian mdern cities: is it a (post-)Soviet or Western city?
In the Journal:
Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas [Culture and Society: Journal of Social Research]. 2013, Nr. 4 (2), p. 67-101
Keywords:
LT
Lietuvos miestas; Miesto teorija; Modernusis miestas; Posovietinis miestas; Projektas; Rezidencinė diferenciacija; Segregacija; Socialinė poliarizacija; Socialistinis miesto.
EN
Lithuanian cit; Lithuanian city; Modern city; Post-soviet city; Postsocialist city; Residence differentation; Segregation; Social polarization; Socialist city project; Urban residential differentiation; Urban theory.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami rezidenciniai skirtumai ir diferenciacija Lietuvos moderniajame mieste ir stengiamasi atsakyti į klausimą, ar šie skirtumai suponuoja ir atkartoja Vakarų šalių miestuose matomas ryškesnes segregacines nelygybės formas. Svarbu apžvelgti ne tik įvairius miesto sociologijos ar miesto studijų teorijų rezidencinių skirtumų ir jų santykio su segregacija aiškinimus, bet ir pasigilinti, kaip šios teorijos vertina ir analizuoja du modernaus miesto projektus – sovietinį ir kapitalistinį miestą. Remiantis dviejų (neomarksistinės ir neovėberistinės) naujosios miesto sociologijos teorijų debatais, analizuojami tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ kiekybiniai apklausos duomenys, surinkti 3 Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gauti rezultatai neleidžia teigti, kad Lietuvos miestuose egzistuoja ryški segregacija ar poliarizacija, bet pastebima rezidencinių skirtumų. Galima daryti tam tikras prielaidas apie gentrifikaciją ir daugiabučių rajono sovietiniais metais turėto statuso redukciją: nors abu rajonai yra gana mišrios rezidencinės kompozicijos ir nepasižymi dideliais rezidenciniais skirtumais, vis dėlto tam tikri namų ūkio rodikliai (pvz., namų ūkio amžius) ir saviidentifikacijos kintamieji ganėtinai gerai skiria šiuos rajonus.Be to, vertinant vidinę rajono struktūrą, homogeniškiausi yra darbo klasės ir priemiesčių gyventojai bei šeimos, kurias apibūdina dvi gana skirtingos ir poliarizuotos sociodemografinės ir socioekonominės struktūros, tad ir šių miesto rajonų rezidenciniai skirtumai yra bene ryškiausi Lietuvos moderniajame mieste. Atsižvelgiant į posovietinio miesto kontekstą galima teigti, kad nors minėti rezidenciniai skirtumai egzistuoja, ryškesnės segregacijos, kuri aptinkama Vakarų miestuose, nėra. Vis dėlto galima tikėtis tam tikrų intensyvesnių socialinės atskirties procesų miesto rajonuose, panašių į vykstančius Vakarų šalių visuomenėse; kita vertus, posovietinis modernaus miesto kontekstas išlieka visai reikšmingas fenomenas iki šių dienų. [Iš leidinio]

ENArticle analyzes residential differentiation in modern Lithuanian cities in order to answer the question whether these differences imply and reflect an increasing segregation and social exclusion observed in Western cities. It not only examines residential differences and their relation to segregation as explained by the theories of Urban Sociology and Urban Studies, but also pays attention to the way these theories differently evaluate and study two projects of the modern city – Soviet and Capital cities. The article uses new urban sociological theories – neo-Marxist and neo-Weberian – to analyse the quantitative data from the survey "Social Exclusion in Lithuanian Cities: Forms of Spatial Segregation and Polarisation" (2012) collected in three largest Lithuanian cities – Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The analysis does not suggest a severe socio-spatial segregation or polarization in Lithuanian cities, but residential differences are evident. The results allow us to make certain assumptions about gentrification and reduction of the status of Soviet housing areas: although these areas are sufficiently heterogeneous as far as their residential composition is concerned and residential differences are meagre, certain household indicators such as the age dynamics of household residents and the variables of class self-identification distinguish these areas sufficiently.It should also be noted that residents and families in working class areas and suburbs defined by two rather different polarized socio-demographic and socioeconomic organizations are the most homogenous thanks to their social composition, therefore residential differences between these urban areas are the most salient in Lithuanian modern cities. Although residential differences exist among different areas of the post-socialist city, a severe segregation found in Western cities is absent. However, certain processes of social exclusion and socio-spatial polarisation similar to those of Western societies currently are taking place. [From the publication]

ISSN:
2029-4573; 2335-8777
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/53712
Updated:
2020-07-28 20:26:15
Metrics:
Views: 63    Downloads: 4
Export: