Productivity of denominal and deadjectival suffixal nouns in the Joint Corpus of Lithuanian

LTStraipsnyje tiriamas svarbesnių lietuvių kalbos vardažodinių daiktavardžių priesagų produktyvumas remiantis tekstyno duomenimis. Tam reikalui pasitelktà XX a. paskutiniame dešimtmetyje išpopuliarėjusi darybinio produktyvumo metodika (Baayen 1992; 1993; 2009) ir Jungtinis lietuvių kalbos tekstynas, kuriame yra 1,3 mlrd. žodžių pavartojimų (Dadurkevičius 2020a; 2020b). Pagrindiniai tyrimo rezultatai remiasi realizuotuoju ir plėtros produktyvumu, o potencinio produktyvumo duomenimis dėl didelių bendrojo vedinių dažnio skirtumų kliautis nebuvo galima, nes yra pastebėta, kad tokie skirtumai gali nepagrįstai iškelti gerokai mažesnį bendrąjį vedinių dažnį turinčių priesagų produktyvumą (van Marle 1992; Gaeta , Ricca 2006). Tyrimui buvo atrinktos produktyviausios priesagos, nurodomos pagrindinėse lietuvių kalbos gramatikose (Urbutis 1965; 2006), kartu buvo atsižvelgiama į ribotas rankinės didelių duomenų peržiūros galimybes, todėl daugiau priesagų ištirti nesiekta. Gautì rezultatai lyginti su ankstesniais tekstynų medžiaga grįstais tyrimais (Inčiuraitė Noreikienė 2017; Macienė 2005) ir naujadarų analizės duomenimis (Aleksaitė 2018; 2022; Murmulaitytė 2016; 2021; Vaskelienė 2017). Tyrimo metu paaiškėjo keletas reikšmingų priesagų produktyvumo rikiuotės skirtumų lyginant su gramatikų duomenimis. Kai kuriais atvejais gauti rezultatai patvirtino ir ką tik minėtų naujausių tyrimų įžvalgas. Vardažodžių abstraktų priesagos pagal realizuotąjį ir plėtros produktyvumą išsirikiavo tokia eile: -um-as >-yst-ė >-izm-as >-yb-ė. Gramatikose eilė kitokia: priesaga -yb-ė nurodoma kaip produktyvesnė už -yst-ė.Mūsų tyrimo rezultatai iš dalies dera su naujažodžių studijomis, kur priesaga -yst-ė irgi produktyvesnė už -yb-ė, bet, kita vertus, skiriasi tuo, kad tose studijose priesaga -um-as už -yst-ė vis dėlto nėra daresnė – tikėtina, kad taip yra todėl, kad niekuo neišsiskiriantys -um-as vediniai tiesiog rečiau pasiūlomi įtraukti į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Priesaga -izm-as mūsų medžiagoje darumu nedaug teatsilieka nuo -yst-ė ir, kaip jau pastebėta ir kituose tyrimuose, kartais yra jungiama prie indigenių kamienų. Vardažodinės ypatybės turėtojų tyrimą apribojome tik asmenų pavadinimais, sudaromais su trimis priesagomis, kurių rikiuotė pagal realizuotąjį ir plėtros produktyvumą buvo nustatyta tokia: -inink-as, -ė >-ist-as, -ė >-uol-is, -ė. Įdomu ir kiek netikėta tai, kad skolinta priesaga -ist-as, -ė pasirodė kaip gana produktyvi. Turime pabrėžti, kad savo studijoje sinchroniškai skaidžiais laikėme ir skolinius, kurie lietuvių kalboje tiesiog turi atitinkamus skolintus pamatus, bet šiaip tų žodžių daryba istoriškai yra įvykusi kitose kalbose. Savo medžiagoje taip pat radome ir iš indigenių kamienų sudarytų priesagos -ist-as, -ė vedinių – tokia daryba minima ir naujažodžių studijose. Gramatikose -ist-as, -ė vieta kitų neskolintų priesagų atžvilgiu nenurodyta, o naujažodžių tyrimuose pastebėta, kad šios priesagos produktyvumas labai mažas. Manome, kad reikėtų papildomo tyrimo, kuris galėtų parodyti, ar priesagos -ist-as, -ė produktyvumą mūsų korpuse galėjo nulemti tam tikrų į jį įtrauktų tekstų pobūdis ir apimtis. Tolèsnės studijos taip pat galėtų detaliau atsakyti į klausimą, kodėl vyriškosios giminės vardažodinės ypatybės turėtojų (nusakančių asmenis) vedinių produktyvumas gerokai lenkia moteriškosios giminės vedinius – tikėtina, kad taip yra dėl dalies vyriškosios giminės vedinių vartosenos apibendrintąja reikšme.Iš deminutyvinių priesagų tirtos šios trys: -el-is, -ė, -ėl-is, -ė ir -(i)uk-as, -ė. Realizuotasis ir plėtros produktyvumas rodo, kad iš jų akivaizdžiai produktyviausia yra -(i)uk-as, -ė, jei lyginsime vyriškosios ir moteriškosios giminės vedinių sumas arba vien vyriškosios giminės lemų skaičius. Tik priesagos -ėl- moteriškosios giminės variantas -ėl-ė realizuotuoju ir plėtros produktyvumu lenkia priesagos -(i)uk- moteriškąjį atitikmenį -(i)uk-ė. Gramatikose produktyviausia laikoma priesaga -el-is, -ė mūsų tyrime kitoms dviem nusileidžia tiek realizuotuoju, tiek plėtros produktyvumu. Tai, kad -ėl-is, -ė yra daresnė už -el-is, -ė, rodo ir Macienės (2005) realizuotojo produktyvumo tyrimas, tik jame priesaga -(i)uk-as, -ė yra panašaus darumo kaip ir -ėl-is, -ė, tad ne tokia dari kaip mūsų duomenimis. Panašiai kaip ir vardažodinės ypatybės turėtojų atveju, pastebėjome, kad vyriškosios giminės priesagų -(i)uk-as ir -ėl-is deminutyvai gerokai produktyvesni už moteriškosios giminės -ėl-ė vedinius, o štai priesagos -el-is, -ė atveju tokio didelio skirtumo nebuvo. Kodėl taip yra, kol kas paaiškinti negalėjome.

ENWe explore the derivational productivity of the following salient suffixes of Lithuanian denominal and deadjectival nouns on the basis of the Joint Corpus of Lithuanian (1.3 billion tokens): -um-as, -yb-ė, -yst-ė, -izm-as, -inink-as (-ė), -uol-is (-ė), -ist-as (-ė), -el-is (-ė), -ėl-is (-ė), -(i)uk-as (-ė). We estimate realized, expanding, and potential productivity (Baayen 1992; 1993) and compare our results to the productivity rankings found in the major grammars and the studies of neologisms. Our focus is on the most productive suffixes of the following categories: quality nouns, status nouns, personal nouns, and diminutives. The analysis demonstrates that in a number of cases the productivity ranking of the investigated suffixes differs from the one presented in the major grammars. Our findings are in part supported by the recent studies of neologisms and other analyses based on corpus data. Keywords: Lithuanian; denominal nouns; deadjectival nouns; suffixal nouns; derivational productivity; realized productivity; expanding productivity; potential productivity; corpus linguistics.

• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos vardažodžių su (neo)klasikiniais elementais morfeminė sandara ir daryba. Vilnius, 2017. 1 pdf (237 p.).
• Deminutyvų stilistika. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 135 p.
• Hibridinių vedinių ir skolinių konkurencija. Baltistica 2022, 57, 1, 149-174.
• How lemmatisation and derivational annotation affect productivity measures: the case of deverbal agent nouns in the Joint Corpus of Lithuanian.. Valoda: nozīme un forma, 2024, 15, 138-151.
• Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Bendrinė kalba 2018, 91, 1 pdf (27 p.).
• Lietuvių kalbos morfologija atvirojo kodo Hunspell platformoje. Bendrinė kalba 2017, 90, 1 pdf (17 p.).
• Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu). Vilnius, 2022. 246 p.
• Lietuvių rašytojų naujadarų darybos ir semantikos ypatumai. Bendrinė kalba 2017, 90, 1 pdf (34 p.).
• Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos ("Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno" atvejis). Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. 183 p.
• Naujieji asmenų pavadinimai darybos ir semantiniu aspektu. Lietuvių kalba 2016, 10, 1 pdf (24 psl.).
• Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991-1996 m kompiuterinio periodikos tekstyno pagrindu). Kaunas, 2000. 195 lap.
• Sigito Gedos individualūs dariniai ("Sokratas kalbasi su vėju"). Žmogus ir žodis 2003, 1, 43-48.
• Žodynų nefiksuoti dariniai ir jų funkcijos Mariaus Katiliškio novelių rinkinyje "Seno kareivio sugrįžimas". Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007, 505-512.
• Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. Res humanitariae 2011, 10, 54-70.
• Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Ričardo Gavelio kūriniuose. Filologija 2012, 17, 145-162.