XVIII-XX amžiaus pradžios rankraštinis Lietuvos istorijos paveldas Vroclave

LTŠis straipsnis skirtas XVIII–XX amžiaus pradžios rankraštinio lituanistinio paveldo Lenkijos Silezijos vaivadijos sostinės Vroclavo miesto dokumentų saugyklose apžvalgai. Pagrindinė saugykla, kurioje gausiausia nurodyto laikotarpio lituanistinės medžiagos, yra Nacionalinis Osolinskių institutas, kurio pradininkas buvo kolekcininkas ir Abiejų Tautų Respublikos paveldo tyrinėtojas Juzefas Kajetonas Piotras Maksimilijanas Osolinskis (Józef Kajetan Piotr Maksymilian Ossoliński), gyvenęs XVIII–XIX a. sandūroje. Po šio asmens mirties įkurta biblioteka ilgą laiką veikė Lvive, o po Antrojo pasaulinio karo jos medžiaga buvo padalinta tarp Lenkijos ir Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos. Galima teigti, kad lituanistinis paveldas, saugomas Osolinskių instituto, nelabai pažįstamas Lietuvos tyrėjams. Čia saugomos su žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aristokratų giminėmis susijusių, taip pat Vilniaus universiteto profesūros bei Vilniaus archeologinės komisijos veikėjų veiklą liudijančios kolekcijos. Esminiai žodžiai: Vroclavas, archyvai, bibliotekos, paveldas, lituanistika.

ENThis article provides an overview of the manuscript heritage of Lithuanian studies from the 18th to the early 20th century in the archives of Wrocław, the capital of the Silesian Voivodeship in Poland. The main institution with the most extensive collection of Lithuanian archival material from the period in question is the National Ossoliński Institute, founded by collector and researcher of the heritage of the Polish-Lithuanian Commonwealth, Józef Kajetan Piotr Maksymilian Ossoliński, who lived at the turn of the 18th and 19th centuries. After his death, the library he founded operated in Lviv for a long time, and after World War II, its materials were divided between Poland and the Ukrainian Soviet Socialist Republic. It can be said that the Lithuanian heritage preserved by the Ossoliński Institute is still little known to Lithuanian researchers. The institute holds collections related to the most prominent aristocratic families of the Grand Duchy of Lithuania, as well as collections documenting the activities of Vilnius University professors and members of the Vilnius Archaeological Commission. Keywords: Wrocław, archives, libraries, heritage, Lithuanian studies.

• Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją. Istorija 2015, 97, 26-46.
• Bajorų interesai XVIII amžiaus Vilniuje, privačios korespondencijos duomenimis.. XVIII amžiaus studijos 2014, 1, 184-199.
• Lietuviška medžiaga Berlyno garso archyve ir lituanistinė A. Bezzenbergerio veikla pirmojo pasaulinio karo belaisvių stovyklose.. Baltistica 2021, 56, 1, 121-139.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515-1584 m.). Vilnius : Valstybės žinios, 2002. 447 p.
• Lietuvos kultūros vertybių kelionės iki 1990 m.: praradimai ir sugrįžimai. Vilnius : Versus aureus, [2006]. 141 p.
• Lituanica w Rzymskim Archiwum Towarzystwa Jezusowego: możliwe kierunki poszukiwań. Jėzuitai Lietuvoje (1608-2008): gyvenimas, veikla, paveldas Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012 P. 135-148.
• Manuscript books: collections of political life materials from the area of the Grand Duchy of Lithuania dating back to the 17th and 18th centuries in libraries, archives and museums in Poland. Knygotyra 2021, 77, 171-202.
• Mirusiojo atminimas antkapinio paminklo užraše. Vilniaus Bernardinų kapinės, 1810-2010 Vilnius: Versus aureus, 2010 P. 199-227.
• Muzikinė Mykolo Kleopo Oginskio kolekcija Maskvos archyve. Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais. 2 Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015 P. 425-438.
• Nuo bajoriškosios savivaldos iki parlamentarizmo: Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m.. Vilnius : Parlamentarizmo istorijos tyrimų centras, 2016. 542 p.
• Paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Liudviko Skumino Tiškevičiaus sveikata, mityba ir mirtis. Acta historica universitatis Klaipedensis 2022, 43, Defeating disease in the changing society of the Southeast Baltic from the 18th to the 20th century, 49-71.
• Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013. 318 p.
• Portretinės marginalijos XVIII ir XIX amžių Lietuvos bajorų korespondencijoje. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013 P. 291-306.
• Rankraštinis lenkų–lietuvių kalbų žodynėlis Eustachijaus Tiškevičiaus dokumentų rinkinyje Vroclave.. Archivum Lithuanicum 2017, 19, 281-292.
• Sekant Rokiškio praeities pėdsakais vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje. Senoji Rokiškio dvarvietė XVI-XVIII amžiais Rokiškis : Visuomeninė organizacija "Tyzenhauzų paveldas", 2017 P. 67-100.
• Tarp Senosios ir Naujosios Lietuvos: testamentinės Adomo Honorijaus Kirkoro ištarmės. Lietuvos istorijos metraštis 2018, 2018/1, 111-142.
• Tėviškės istorijos medžiaga klaipėdiškių archyve Cloppenburge ir Oldenburge (Vokietija). Knygotyra 2008, 50, 49-58.
• XV-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istoriniai šaltiniai Habsburgų dinastijos, dvaro ir Austrijos valstybės archyve Vienoje.. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2005-2006 m. tyrimai Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007 P. 300-322.
• Žemutinė pilis 1793-1799 m. Vilniaus miesto planuose iš Rusijos karo istorijos archyvo.. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2005-2006 m. tyrimai Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007 P. 383-391.
• Вильно и жители города на рисунках Чеслава Монюшко из Библиотеки, музея и архива Варшавского музыкального общества им. Станислава Монюшко. Menotyra 2020, 27, 1, 15-48.