Lucko (1507-1536) ir Vilniaus (1536-1555) vyskupo Pauliaus Alšėniškio dvaras : dvarioniai ir tarnybiniai bajorai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lucko (1507-1536) ir Vilniaus (1536-1555) vyskupo Pauliaus Alšėniškio dvaras: dvarioniai ir tarnybiniai bajorai
Alternative Title:
Court of Duke Paul of Holszany, Bishop of Lutsk (1507–1536) and Vilnius (1536–1555) : courtiers and service nobles
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2015, t. 64, p. 9-28
Keywords:
LT
Dvaras; Vyskupas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Tarnybiniai bajorai.
EN
Court; Bishop; Grand Duchy of Lithuania; Service nobles.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aprašyta Lucko (1507–1536) ir Vilniaus (1536–1555) vyskupo dvaro institucija. 1507 m. Lucko vyskupu paskiriamas politiniame elite įsitvirtinusios kunigaikščių giminės atstovas Paulius Alšėniškis. XVI a. antrame dešimtmetyje, grįžęs iš kelionių po Italiją, jis pradėjo formuoti savo dvaro instituciją, kuriai buvo būdinga formali didžiojo kunigaikščio dvaro pareigybes imitavusi struktūra. Pagrindinė dvaro struktūros funkcija buvo kunigaikščio reprezentacija, vyskupo kaip politiko bei mecenato veiklos įgalinimas ir veiksmingos valdų administracijos užtikrinimas. Didžioji dalis Lucko ir Vilniaus vyskupo dvariškių buvo bajorų giminių atstovai, karta iš kartos tarnavusių Alšėnų kunigaikščiams. Pauliui Alšėniškiui tarnavę dvariškiai ir bajorai buvo iš svarbiausių vyskupo valdų – Alšėnų ir Volpos apylinkių, kai kurie tarnybiniai bajorai tarpusavyje buvo susigiminiavę. Tarnyba vyskupui teikė socialinio mobilumo bei karjeros valdovo dvare galimybes, atskirais atvejais stebima sėkminga vyskupo protekcija į aukštas pareigas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Katalikų bažnyčios institucijoje (būsimas Kijevo, vėliau Lucko vyskupas Jonas Andruševičius) ar valdovo dvare (būsimas valdovo taurininkas Albertas Jasinskis). [Iš leidinio]

ENThe goal of this article is to describe the court of the princely bishop of Lutsk (1507–1536) and Vilnius (1536–1555) as an institution with courtiers and service noblemen. In 1507 Duke Paul of Holszany, the member of a well-established aristocratic family, was appointed as bishop of Lutsk. In the 1510s, after returning from his travels to Italy, the young duke established his own personal court. This court was constituted as a copy of the Grand Duke’s court and imitated the latter’s official titles and duties. The main function of the court was the public representation of the duke and bishop; supporting him as a statesman and patron of the arts; and the efficient administration of his domains. The majority of the courtiers of the bishop of Lutsk and Vilnius were members of families who had served the dukes of Holszany for generations. Most of the courtiers and service nobles were from the most important domains in Holszany and Volpa; and significant numbers of families of this service nobility had intermarried at some point. Service to the prince-bishop provided possibilities for social mobility and a career at the Grand Duke’s court, and some instances of Paul of Holszany’s successful patronage can be observed: in the Catholic Church of the Grand Duchy of Lithuania (the future bishop of Kiev, later of Lutsk, Jonas Andruševičius) and in the Grand Duke’s court (the future cup-bearer of the Grand Duchy of Lithuania, Albert Jasinsky). [From the publication]

ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/62780
Updated:
2019-01-03 11:43:07
Metrics:
Views: 31    Downloads: 22
Export: