Galimybės mažinti valstiečių liaudininkų ir Katalikų Bažnyčios priešpriešą Lietuvoje 1918–1926 m.

LTStraipsnyje aptariamos aplinkybės, mažinusios (galimai mažinusios) liaudininkų ir Katalikų Bažnyčios susipriešinimą tarpukario parlamentinėje Lietuvoje. Bažnyčios ir liaudininkų santykiai nagrinėjami trimis aspektais. Pirma, pateikiamas Bažnyčios hierarchų ir dvasininkijos požiūris į Bažnyčios dalyvavimą politikoje bei valstiečius liaudininkus. Antra, atskleidžiamos dvasininkijos luomo ir jo santykių su tikinčiaisiais problemos. Trečia, apibūdinami atvejai, švelninantys abiejų institucijų sankirtas tikybos mokymo ir civilinės metrikacijos srityse. Tyrime atskleidžiama, kad tam tikrų aplinkybių, kurios galėjo mažinti Bažnyčios ir liaudininkų priešpriešą, buvo ne tik Bažnyčios, bet ir liaudininkų veikloje. Tačiau praktikoje priešprieša tarp šių institucijų nesumažėjo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstiečiai liaudininkai; Katalikų Bažnyčia; Partija; Parlamentinė Lietuva; Peasant populists; Catholic Church; Party; Parliamentary Lithuania.

ENThe article discusses the circumstances that caused disagreement between the Peasant Populists and the Catholic Church in parliamentary Lithuania during the interwar period. Relations between them are analysed in three aspects. Firstly, the attitude of the Church’s hierarchy and clergy towards the participation in politics is presented, as well as their relation with the Peasant Populists. Next, relationships among parish clergy and the discord between priests and parishioners are analysed. Finally, the article includes cases which illustrate agreements between these institutions concerning religious teaching and legitimatizing of Civil register office. The analysis revealed that there were possibilities to reduce the antagonism between the Peasant Populists and the Church, and both sides are to blame for not having used the possibilities. [From the publication]

• Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1996. 411 p.
• Demokratijos refleksija Lietuvos politinėje mintyje (1918-1940) / Saulius Šiliauskas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2002. 137 p.
• Lietuvos Seimo istorija : XX-XXI a. pradžia / Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 558 p.
• Nuo pamokslų iki partinės agitacijos : politinė Krikščioniškosios Demokratijos institucionalizacija Europoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje / Artūras Svarauskas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2011, t. 34, p. 107-140.
• Santuoka modernėjančioje Lietuvoje (1918–1940): nuo diskusijų iki pokyčių / Norbertas Černiauskas. Istorija. 2019, Nr. 114, p. 4-23.
• Steigiamasis Seimas ir jo vieta naujųjų laikų Lietuvos istorijoje / Liudas Truska. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas / sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 11-59.
• The Contested date of the emergence of modern Lithuania: was 15 May an alternative to 16 February? / Vasilijus Safronovas. Lithuanian Historical Studies. 2020, vol. 24, p. 75-108.
• Valstiečiai liaudininkai Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių darbo laikotarpiu (1939 m. kovas-1940 m. birželis) / Mindaugas Tamošaitis. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 37-52.
• Valstiečių liaudininkų kuopų sklaida ir jų santykiai su Bažnyčia 1918 m. pab. - 1920 m. balandžio mėn / Danutė Stakeliūnaitė. Soter. 2013, 45 (73), p. 69-88.