The Concept of republic in the Grand Duchy of Lithuania in the epoch of the First Statute of Lithuania

LTRenesanso laikai Europoje siejami su naujais laimėjimais ne vien kultūros, meno, ekonominio gyvenimo, bet ir politinės minties srityje, kur atsigręžta į antikinius politinės teorijos bei veikimo pavyzdžius. Vakarietiškų idėjų recepcija pastebima ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurios valdančiosios dinastijos ir kiti politinio elito atstovai nuo jaunystės turėjo galimybę per keliones ir aukštąjį mokslą susipažinti su Vakaruose vyravusiomis intelektinio gyvenimo srovėmis. Visa tai darė įtaką samprotavimams apie valstybę, jos įstatymus ir piliečių vaidmenį siekiant bendrojo gėrio. XV a. pabaigoje–XVI a. viduryje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nusakyti šalia oficialaus valstybės vardo buvo pasitelkiamos bendrinės sąvokos, kaip antai res publica, dominium, patria. Šiame darbe analizuojamos minėtos sąvokos viešuosiuose ir privačiuose tekstuose siekiant atsakyti į klausimus: kokią prasmę XVI a. rašto paminkluose (visų pirma Pirmajame ir Antrajame Lietuvos Statutuose) turėjo žodžiai reč pospolitaja ir res publica? Kaip šias sąvokas suvokė minėtų paminklų kūrėjai, LDK politinės tautos atstovai? Ar pagrįstai galima juos vaizduoti kaip antikos idealų puoselėtojus? Galiausiai – kiek minėtos idėjos atsispindi realioje XV ir XVI a. sandūros LDK valstybės santvarkoje nepriklausomai nuo viešuose ir kitokio pobūdžio tekstuose vartojamos retorikos? Nors respublikos sąvokos plitimas (vis dažnesnis vartojimas valstybinės teisės dokumentuose ir valdančiojo elito rašytiniame palikime) iš tiesų gana sinchroniškas su didikų ir bajorų prerogatyvų platėjimu bei parlamentarizmo raida, priežastinis ryšys tarp šių dviejų reiškinių nėra akivaizdus. XVI a. pirmosios pusės Lietuvos teisės aktuose vartojamas terminas res publica (reč pospolitaja) nesietinas su Lietuvos ir Lenkijos unija.LDK politinės bendruomenės iš valdovo išsirūpintas ir sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas sergėjo pilietines teises ir prerogatyvas, kurios laikomos respublikoniškumo elementais, tačiau neakcentuojama pati respublikos sąvoka. Tiek pačiame Statute, tiek kituose epochos tekstuose dažniau sutinkamas valstybės – valdovo tėvoninės viešpatystės įvardijimas. Diduomenės puoselėtas idealas nebuvo nukreiptas prieš monarcho valdžią. Tarnystę respublikai didikai veikiau tapatino su tarnyste valdovui. Galima rizikuoti ir teigti, kad remiantis viduramžiais paplitusia organine analogija, LDK politinė tauta pripažino valdovą kaip valstybės mistinio kūno galvą. LDK politinė praktika bendrais bruožais atitinka viduramžių politinės minties istoriko Antony’io Blacko pasiūlytą respublikos modelį: valdovas buvo renkamas ir laikomas pavaldžiu įstatymui; svarbūs valstybiniai sprendimai buvo monarcho priimami tik dalyvaujant Ponams tarėjams, kartais rengiami bajorijos atstovų suvažiavimai; politinė tauta suvokė pareigą tarnauti bendrajam gėriui bei pripažino antikinį idealą prireikus aukoti gyvybę už tėvynę; aiškiausias įrodymas, kad Žygimanto Senojo laikais buvo suvokiamas teisės būti teisiamam pagal teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principas, yra valdančiojo elito įgyvendintas sumanymas surašyti Pirmąjį Lietuvos Statutą ir siekis, kad šį paskelbtų valdovas.

ENThe Renaissance in Europe is associated with new achievements not just in culture, art and economic life, but also in the field of political thought, where there was a return to examples of political theory and action from the times of Antiquity. The reception of Western ideas can also be noticed in the Grand Duchy of Lithuania in the late 15th and mid-16th centuries, where, in addition to the state’s official title, general concepts such as res publica, dominium and patria were also used. In this paper, the author analyses these concepts in public and private texts in order to answer the following questions: what meaning did the words Rech’ Pospolitaya and res publica have in 16th-century written records (primarily the First Statute and Second Statute of Lithuania)? How were these concepts perceived by the authors of the mentioned documents; is their depiction as venerators of Antique ideals warranted? And finally, to what extent are the ideas mentioned reflected in the actual state order in place in the Grand Duchy of Lithuania at the turn of the 16th century, independent of the rhetoric being used in public texts and other documents? Keywords: republic, commonwealth, Grand Duchy of Lithuania, Renaissance, political theory, political thought.

• Alberto Goštauto biblioteka ir Lietuvos metraščiai. Knygotyra 2003, 41, 9-24.
• Apie Respubliką: iš archyvų ir ambonų. Vilnius : Odilė, 2022. 567 p.
• Diplomatinės veiklos normos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių praktikoje (XV-XVI a. sandūroje). Lietuvos istorijos metraštis 2004, 2002/2, 5-26.
• Dynastic bluff? The road to Mielnik, 1385-1501.. Lithuanian historical studies 2002, 6, 1-22.
• Elementy prawa rzymskiego w prawie spadkowym I Statutu litewskiego.. Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha 2005 P. 107-131.
• Judo bučinys: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje (XIII a. pabaiga – XVI a. vidurys). Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 278 p.
• Lenkijos ir Lietuvos unija: geopolitinis ir kultūrinis aspektas. Naujasis Židinys - Aidai 2009, 6, 172-176.
• Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a.: sudėtis, struktūra, valdžia. Vilnius : Aidai, 2003. 379 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV-XV a.. Parlamento studijos 2005, 3, 9-32.
• Lietuvos istorija iki 1795 metų.. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.
• Lietuvos istorija. T. 4. Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m.. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 551 p.
• Lietuvos istorija. T. 5. Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė 1529-1588 metais.. Vilnius : Baltų lankų leidyba, 2013. 697 p.
• Lietuvos metraščiai ir kronikos.. Vilnius : Aidai, 2002. 207 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 25. (1387–1546). Užrašymų knyga 25.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 461 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 5. (1427–1506). Užrašymų knyga 5.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 403 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 7. (1506-1539). Užrašymų knyga 7.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. XXX, 1012 p.
• "Mes, Lietuva." Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas). Vilnius : Kronta, 2003. 303 p.
• "My, Litwa" - formuła patriotyzmu narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku.. Formuły patriotyzmu w Europie Wschodniej i Środkowej od nowożytności do współczesności Kraków : Polska Akademia Umiejętności, 2009 P. 17-26.
• Nolite confidere in principibus: Mikhail Glinsky, Sigismund the Old and the Council of Lords. Faworyci i opozycjoniści. Król a elity polityczne w Rzeczypospolitej XV-XVIII wieku Kraków: Zamek Królewski na Wawelu. Państwowe Zbiory Sztuki, 2006 P. 77-100.
• Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.).. Vilnius : Vaga ; 2001. 381 p.
• Przywilej Kazimierza Jagiellończyka dla Wielkiego Księstwa Litewskiego z 1447 roku. Kształtowanie się treści na tle tekstologii aktu. Rocznik Lituanistyczny 2021, 7, 7-38.
• Res Lituana: Kunigaikštystės bendrija. Kn. 1. Respublikos steigimas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 254 p.
• Šešioliktojo amžiaus raštija.. Vilnius : Pradai, 2000. 523 p.
• The Oxford history of Poland-Lithuania. Vol. 1. The making of the Polish-Lithuanian union, 1385-1569.. New York, NY : Oxford University Press, 2015. XXI, 592 p.
• Vilnius ir Krokuva. Keletas XVI amžiaus pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūrinio gyvenimo štrichų.. Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha 2005 P. 284-300.
• Wielkie Księstwo Litewskie pod rządami Aleksandra Jagiellończyka: studia nad dziejami państwa i społeczeństwa na przełomie XV i XVI wieku. Oświęcim : Wydawnictwo Napoleon V, 2014. 341 p.
• Wielkie Księstwo Litewskie (XVI-XVIII w.): Prawo - ustrój - społeczeństwo.. Warszawa : Campidoglio, 2013. 323 p.