Diplomatinės veiklos normos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių praktikoje (XV-XVI a. sandūroje)

LTStraipsnyje rašoma, kad tyrimui buvo pasirinktas Lietuvos ir Maskvos santykių periodas, kuris atspindi keletą svarbių problematikos aspektų. Vykstančios permainos regiono rytinėse erdvėse keitė iki tol buvusį jėgų išsidėstymą ir naują geopolitinę situaciją. Ryškėjo Maskvos siekimas pakeisti esamą padėtį ir sutvirtinti savo pozicijas kitų regiono šalių sąskaita. Tada LDK turėjo atlaikyti karinį ir politinį spaudimą. Atkreipiamas dėmesys, kad valstybių konkurencija sąlygojo diplomatijai keliamų uždavinių pobūdį. To meto diplomatinės veiklos normos priklausė nuo politinių idėjų turinio. Svarbu apibrėžti teorines nuostatas ir diplomatijos terminą. Pažymima, kad diplomatija – žodis, turintis daugybę reikšmių, susijusių su oficialiomis bendravimo formomis, o viena svarbiausių diplomatijos funkcijų – komunikacijos ir informacijos tarp valstybių užtikrinimas. Tiriamojo laikotarpio diplomatiją Lietuvos ir Maskvos santykių praktikoje galima apibrėžti kaip priemonę ryšiams tarp valdovų palaikyti. Taip pat parodoma diplomatinių santykių hierarchija. Akcentuojamas vienas tyrimo objektų bruožas – ceremonialinio elgesio bei jį reglamentuojančių normų bendrumas diplomatinių santykių dalyviams. Nurodoma, kad daugelį to meto diplomatijos ypatybių nulėmė tarp valstybės, valdovo ir jo diplomatinio reprezentanto egzistuojantis ypatingas santykis. Aptariamas neliečiamumo principas, jo laikymasis ir pažeidimas diplomatinėje veikloje, manipuliavimas tarpvalstybinio bendravimo normų nuostatomis. Pripažįstama, jog toks bendravimas sudarė bendruosius tarpusavio kontaktų principus.Reikšminiai žodžiai: Ceremonialas, XV-XVI a; Diplomatija; Diplomatinis ceremonialas; Diplomatinė hierarchija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maskva; Maskvos valdovai; Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Pasiuntinybė; Santykiai; Tarpvastybiniaii ryšiai; 15-15th c; Ceremonial; Diplomatic; Diplomatic ceremonial; Diplomatic hierarchy; Interstate contacts; Mission; Moscow; Moscow rulers; Relationship; The State of Moscow.

ENThe paper writes that the research discusses the period of Lithuanian-Moscow relations reflecting several important aspects of the problems. Changes in the eastern part of the region altered the prevailing distribution of powers and a new geopolitical situation. Moscow’s objective to change the current situation and consolidate its position at the expense of other countries of the region is observed. At that time the Grand Duchy of Lithuania (GDL) has to withstand a military and political pressure. The competition of states determined the nature of objectives set for diplomacy. The then norms of diplomatic activity depended on the content of political ideas. It is important to define theoretical attitudes and the term of diplomacy. Diplomacy is a word with many meanings related to official forms of communication; one of the most important functions of diplomacy is assurance of communication and information between states. Diplomacy in the practice of the relations between Lithuania and Moscow in the given period could be defined as the means to maintain contacts between sovereigns. The hierarchy of diplomatic relations is also demonstrated. One feature of research objects is highlighted – the ceremonial conduct and regulatory norms are common to the participants of diplomatic relations. Many characteristics of the then diplomacy were determined by the special relationship existing between the state, sovereign and his diplomatic representative. The principle of immunity, its compliance and breach in diplomatic activity as well as manipulation of interstate communication norms are discussed. The author admits that such communication resulted in common principles of mutual contacts.