Universalios aušros ir saulėlydžio metaforos lietuvių ir rusų poezijoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Universalios aušros ir saulėlydžio metaforos lietuvių ir rusų poezijoje
Alternative Title:
Универсальные метафоры зари и заката в литовской и русской поэзии
In the Journal:
Baltistica. 2014, t. 49, Nr. 2, p. 315-330
Keywords:
LT
Metaforos; Lietuvių poezija; Rusų poezija.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiamos trys universalių poetinių aušros ir saulėlydžio metaforų grupės lietuvių ir rusų poezijoje: ugnis, liepsna; ryškiai žėruojantis objektas (gaisras, žarija, ugniakuras, laužas, deglas, aukuras, degėsiai, žibintas, pašvaistė); skystis (kraujas, ašaros; vanduo, upė, jūra, srovė; dažai, nafta, benzinas, klijai; vynas, balzamas, vaistai). Tyrimas parodė, kad dviejų tautų poezijos tekstų metaforinė sistema turi daug panašumų. Čia randame bendras bazines metaforas, „sudėvėtas“ metaforas. Rusų ir lietuvių grožiniame tekste sutinkami tie patys ugnies, liepsnos, gaisro, laužo, žarijų, pašvaistės įvaizdžiai. Metaforinės sistemos skirtumai išryškėja išplėtotų metaforų lygmenyje. Autoriai skirtingais būdais atgaivina metaforas, randa savotiškų įvaizdžių, sunkiai įsivaizduojamų kitos tautos poezijoje; remiantis šiais įvaizdžiais sukuriamos visiškai originalios poetinės konstrukcijos. Išskleidžiant „kruvinos“ poetinės metaforos reikšmes taip pat randama daug panašumų lietuvių ir rusų poezijoje: iš vakarėjančio dangaus teka kraujas, kruvinas aušros pėdsakas. Aušra arba saulėlydis autorių taip pat metaforiškai suvokiamas kaip oro dažai, liepsnoti dažai ar netgi raudonas skiedinys. Tapydami tokiais nepaprastais dažais, poetai sugeba įdomiai išgauti besikaitaliojančius švytinčio dangaus atspalvius: nuo visai neryškaus, rausvoko iki labai intensyvaus, liepsnojančio Abiejų tautų poezijoje aušra ar saulėlydis siejami ir su buityje vartojamais skysčiais, pirmiausia gėrimais. Aušra dažnai suvokiama kaip antropomorfinis personažas, kuris pilsto, laisto, taško raudoną vyną.

ENThe article analyses three universal metaphor groups of dawn and twilight in Lithuanian and Russian poetry: fire, flame; a bright, shimmering object (fire, live coal, fireplace, campfire, torch, altar, charred log, lantern, glow of a fire); liquid (blood, tears; water, river, sea, current; paint, oil, petrol, glue; wine, balsam, medicine). The research showed that the metaphorical system used in the poetry of the two countries has a lot of similarities. General base metaphors and dead metaphors can be found here. The literary works of both Russia and Lithuania contain the same tropes of fire, flame, campfire, live coal, and glow of the fire. The differences between the metaphorical systems are easier to find in the original, harder metaphors. Authors use different methods to revive metaphors, find new and unique tropes, which are hard to imagine being in the poetry of another nation. Such unique imagery allows the creation of truly original poetic devices. The exploration of the "bloody" metaphor leads to the discovery of many similarities between Lithuanian and Russian poetry: blood streams out of the evening sky, the bloody footprint of dawn. Dawn or twilight are metaphorically understood by authors as the paint of the air, flaming paint, the red paint thinner. Through the use of such unusual paint poets manage to portray interesting and constantly shifting shades of the glowing sky, from very faint red, to a very intense fiery colour. In the poetry of both nations dawn and twilight are also associated with liquids used in everyday life, particularly drinks. Dawn is often seen as an anthropomorphic character that pours, waters and splashes red wine.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54645
Updated:
2018-12-17 13:48:58
Metrics:
Views: 26    Downloads: 4
Export: