Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai
Alternative Title:
Regions of the standard language from the point of view of young members of the Lithuanian language community: competence and images
In the Journal:
Kalbos kultūra. 2012, 85, p. 155-177
Keywords:
LT
Bendrinė kalba; Bendrinės kalbos regionai; Paprastasis kalbos bendruomenės narys; Bendrinės kalbos kompetencija; Bendrinės kalbos vaizdinys.
EN
Standard language; Regions of the standard language; Ordinary member of the language community; Standard language competence; Standard language image.
Summary / Abstract:

LTPaprastai apibūdinant bendrinės kalbos atstovą minima veiksnių sistema, kuri apima vartotojo išsilavinimą, socialinę kultūrinę patirtį. Net tam tikra vartotojo profesija ar veikla gali būti aiški nuoroda į bendrinės kalbos atstovą. Teoriniu požiūriu vietos žyma tarp reikšmingų veiksnių nepakliūva, nors teoriniai modeliai ne visada tiksliai atitinka vartotojo požiūrį ir įsitikinimus. Straipsnio tikslas yra pasvarstyti, kodėl bendrinė kalba paprastųjų kalbos bendruomenės narių požiūriu tampa įvietintu kodu. Tiriamoji problema – bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių akimis – svarstoma tiriant paprastųjų kalbos bendruomenės narių bendrinės kalbos variantų vaizdinius. Beveik objektyvi tų vaizdinių projekcija yra kalbos vartotojų ir vertintojų kalbinės nuostatos dėl tekstų-stimulų taisyklingumo, suprantamumo, panašumo į bendrinę kalbą, patrauklumo ir, žinoma, tekstų-stimulų lokalizacija vadinamuosiuose mentaliniuose žemėlapiuose. Bendrinės kalbos įvietinimo problemos svarstymo pagrindas yra kompleksinio perceptyviosios dialektologijos tyrimo, vykdyto 2009 m. lapkritį, 2010 m. gruodį bei 2011 m. sausį ir pirmiausia skirto tarminio kalbėjimo (tk) suvokimui ir vertinimui tirti, duomenų dalis. Perceptyviosios dialektologijos mentalinio žemėlapio užduotis yra pati svarbiausia tiriamajai problemai svarstyti. Tyrimas vykdytas Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Alytaus miestuose. Bendra tyrimo imtis – 276 respondentai, jų amžius – 14-18 metų.Tyrimo duomenys rodo, kad bendrinės kalbos vietovė nesvarbi tik mokslinėje perspektyvoje. Kalbos bendruomenės narių taksonomijoje šis kodas siejamas su tam tikromis vietomis. Vietos žyma nėra stereotipiškai vienareikšmė ir tiksli, tačiau tam tikri polinkiai fiksuojami. Tiriamųjų grupėje išryškėja dvi stereotipinės bendrinės kalbos vartotojo sociolingvistinio portreto žymos: bendrinės kalbos vartotojas dažniau siejamas su didmiesčiais (Vilniumi ar Kaunu) negu su kitais miestais ir bendrinės kalbos vartotojas gali būti tiriamojo kalbinės gimtinės kodo vartotojas. Kai kurių tiriamųjų grupių duomenys skatina mintį dėl bendrinės kalbos zonų, kurios yra arti didmiesčių. Tyrimas rodo, kad į bendrinės kalbos zoną pakliūva Kaišiadorys, Kėdainiai, Vilkaviškis, Šakiai ir Trakai. Tiriamieji mentalinio žemėlapio užduotyje iš viso pažymėjo 41 vietovę (miestą ar miestelį). Kai kurie miestai jau ima įgyti prototipinę bendrinės kalbos miesto vertę. Tai yra nuostatų ir įsitikinimų lygmens dalykai. Sociolingvistinė bendrinės kalbos samprata tiriamiesiems nėra aiški. Tik sisteminiai kodų stebėjimo tyrimai užtikrintų kalbos tikrovės duomenis ir būtų pagrindas kalbėti apie tikslų ar netikslų bendrinės kalbos vaizdinį. [versta iš angliškos santraukos]

ENSystem of factors which is referred to when modelling a representative of a standard language includes education as well as social and cultural experience of a user. User's profession or activity could also become a clear reference to the potential representative of the standard language speakers. From a theoretical perspective location mark is not one of the important factors, though theoretical models not always precisely correspond to the system of user's attitudes and beliefs. The aim of this article is to discuss why the standard language becomes a localized code in the point of view of the young members of the language community. The researched problem - regions of the standard language from the point of view of the young members of the Lithuanian language community - is being discussed researching the images of the standard language variants prevalent in this group of users. Linguistic attitudes of the language users and estimators towards correctness, intelligibility, similitude to the standard language and appeal of text-stimuli and localization of text-stimuli in so-called mental maps provide more or less an objective projection of these images. The investigation of the standard language localization issue is based on a part of the data collected during a complex research of perceptual dialectology carried out in November 2009, December 2010 and January 2011. A task of mental map of perceptual dialectology is the most important for the research of this issue. The research was carried out in schools and gymnasiums of Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai and Alytus. A total sample of the research included 276 respondents at the age of 14-18.The research data shows that the standard language is unlocalized only in scientific perspective. In the taxonomy of the members of the language community this code is associated with particular places. The place marker is not stereotypically unambiguous and accurate, but certain trends can be established. Two clear markers of the sociolinguistic portrait of the standard language user can be brought out: more frequently the standard language user is associated with major cities of Lithuania (Vilnius or Kaunas) rather than other towns and the standard language user can be the user of the respondent's linguistic homeland code. Data from some of researched groups suggests an idea about the standard language zones near the cities or major towns. The research shows that Kaišiadorys, Kėdainiai, Vilkaviškis, Šakiai and Trakai could be included into such zones. During the task of mental mapping the participants of the research marked 41 places (large or small towns) in total. Some of these places start gaining the value of prototypic standard language place. This is the matter of attitudes and views and the respondents are not aware of the sociolinguistic concept of standard language. Only systemic research of the code observation would ensure "linguistic reality" of the data and become the basis for talking about the precise image of the standard language. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51864
Updated:
2018-12-17 13:30:39
Metrics:
Views: 65    Downloads: 7
Export: