Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė: disertacija
Publication Data:
Kaunas, 2007.
Pages:
300 lap
Notes:
Disertacija rengta 2002-2007 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Dr. disert. (humanitariniai m.) - Vilniaus universitetas, 2007. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Dialectal discourse and standard language: the cultural value of the objective and subjective differences Kaunas [i.e. Vilnius : Vilnius University], 2007 39 p
Summary / Abstract:

LTDarbe, remiantis perceptyvinės dialektologijos, sociolingvistikos teoriniais imperatyvais, kuriamas kultūrinis metalingvistinis diskursas apie tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos skirtumus. Praktinis tyrimo pagrindas - rytų aukštaičių anykštėnų Lyduokių šnektos dviejų opozicinių kartų (vyriausiosios - 62-90 metų ir jauniausiosios - 12-16 metų) tarminiai tekstai ir perceptyvinio tyrimo, kuriame dalyvavo 548 Rytų Aukštaitijos, Vakarų Aukštaitijos, Pietų Aukštaitijos ir Žemaitijos vieno amžiaus kontingento (13-17 m.) tiriamieji, duomenys. Darbo diskusijos objektas yra dvejopas: kas yra tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos skirtumai mokslininkų požiūriu, kas skiria tarminį kalbėjimą nuo bendrinės kalbos eilinių vartotojų ir vertintojų požiūriu. Tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos skirtumai konceptualizuojami tiek teoriniu aspektu, tiek apibendrinami remiantis empirine tiriamąja medžiaga.Darbe pagrindžiama, kad objektyvieji tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos skirtumai yra nelygiaverčiai. Tik skiriamųjų tarmių ypatybių sklaida lemia kultūrinę kuriamo / vertinamo diskurso vertę. Skiriamosios tarmių ypatybės suponuoja dialekto identitetą. Jauniausiosios ir vyriausiosios kartos kalbinių priemonių repertuarų lyginimas atskleidžia skirtingą bendrinės kalbos galią tarminio kalbėjimo atžvilgiu. Subjektyviesiems tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos skirtumams būdinga socialinė konotacija. Vertintojų dialekto kompetencija tik iš dalies yra susijusi su gebėjimu suprasti, atpažinti ir skirstyti dialektų kontinuumą. Kognityvinį nuostatų aspektą, t. y. apriorinį įsitikinimą dėl tarminio kalbėjimo vertės, tikslina emocinis nuostatų aspektas - reakcija į tarminį tekstą. Nuostatos dėl tarminio kalbėjimo vertės parodo tiriamųjų kalbos bendruomenėje paplitusius stereotipus ir bendrąjį požiūrį į tarminę raišką. [LMT]

ENIn the paper, on the basis of perceptual dialectology and sociolinguistic theoretical imperatives the metalinguistic discourse about the differences between the dialectal discourse and Standard language has been worked out. The practical background of the research consists of the dialectal texts told by the representatives of the two opposed generations of the Lyduokiai subdialect speakers (the eldest generation - 62-90 years old and the youngest generation - 12-16 years old) and of the data of the perceptual experiment involving 548 participants from the East, West, South Highlands and the Loulands representing the single age contingent (13-17 years old). The object of discussion is twofold: it embraces the differences between the dialectal discourse and Standard language from the theoretical scientific perspective and the differences between the dialectal speech and Standard language as viewed by the naïve speakers and appraisers. The discussed differences are conceptualized theoretically and described on the basis of the empirical analysed material. The author substantiates the idea that the objective differences between the dialectal discourse and Standard language are not equivalent. Actually, only the spectrum of the dialectal characteristics determines the cultural value of the constructed / estimated discourse. They structure the so called dialect identity. The comparative analysis of the repertories of the linguistic means provided by the youngest and the eldest generations reveals a different position and authority of Standard language with respect to the dialectal speech.The subjective differences demonstrate the social connotation. The dialectal competence of the appraisers is only partially related with the ability to perceive, recognize and distinguish the continuum of the dialects. The cognitive aspects of the attitudes, i.e. the a priori conviction with regard to the value of the dialectal discourse is corrected by the emotional aspect of the attitudes expressed in the reaction to the text given in the dialectal speech. The attitudes concerning the value of the dialectal discourse show the stereotypes that are spread in the members of the speech community the respondents belong to and a prevailing approach to the dialectal expression.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11589
Updated:
2014-02-07 20:08:29
Metrics:
Views: 80
Export: