Keli probleminiai rašybos ir skyrybos ženklų vartojimo atvejai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Keli probleminiai rašybos ir skyrybos ženklų vartojimo atvejai
Alternative Title:
Some problematic cases of the usage of orthography and punctuation marks
In the Journal:
Kalbos kultūra . 2012, 85, p. 121-135
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Raštingumas; Rašybos rekomendacijos; Spausdinimas
EN
Literacy; Orthography recommendations; Text typing on the computer
Summary / Abstract:

LTBe raidžių ir skaitmenų, tekste vartojama daug įvairių ženklų, suteikiančių papildomos informacijos. Rašto kalboje skirtingas funkcijas atlieka ir skyrybos ženklai. Straipsnio tikslas – aptarti rečiau pasitaikančių ženklų (porinių, kartotinių, dvigubų ir viengubų ženklų, apostrofų, skliaustų, tildžių, brūkšnių ir brūkšnelių, pasvirųjų brūkšnių, tarpų tarp simbolių ir t. t.) vartoseną ir kelis probleminius rašybos ir skyrybos ženklų vartojimo atvejus. Kalbininkai nėra aiškiai teoriškai apibrėžę ir praktiškai nurodę, kaip vartoti kai kuriuos dalykus, ypač tapusius aktualiais dėl visuotinės kompiuterizacijos. Straipsnyje nagrinėjami rašybos ir skyrybos atvejai daugelyje norminamųjų kalbos leidinių yra aptariami arba apie juos užsimenama, tačiau šiandien tai reikėtų patikslinti, nes aiškių, konkrečių, patikimų rekomendacijų, kad kompiuteriu spausdinamas tekstas būtų kokybiškesnis, pasigendama. Rašymo priemonėmis rašytame tekste iš akies sunku atskirti brūkšnelį (rašybos ženklą) ir brūkšnį (skyrybos ženklą), ne taip svarbu, ar yra paliktas tarpas, ar jo nėra. Spausdinant tekstą kompiuteriu, reikia laikytis konkrečių kompiuterinio raštingumo reikalavimų. Mokslo, norminamuosiuose leidiniuose tiksliai neapibrėžta kai kurių rašybos ir skyrybos atvejų bei pačių ženklų vartosena kelia nemažai painiavos kalbos vartotojams, sukelia nenaudingas diskusijas. Daugelis kompiuteriu tekstus rašančių žmonių pirmiausia vadovaujasi logika. Suprasdami, kaip ir kodėl taip turi būti, kalbos vartotojai teoriją lengviau pritaiko praktiškai.Kai nežinoma, kaip turi būti, užsiimama saviveikla, išsisukinėjama - rašoma kitaip, keičiamas šriftas ir pan. Tai sunkina komunikaciją, pradeda įsigalėti laisva, supaprastinta vartosena (ir suprastinta kalba), dabar matoma elektroninėje terpėje. [versta iš angliškos santraukos]

ENIn addition to letters and figures there are various symbols used in texts which provide additional information. Punctuation marks have different functions in the written language as well. The aim of this article is to discuss a few problematic cases of orthography and punctuation and the usage of some less frequently used symbols such as paired, repeated, double and single marks, apostrophes, the variety of brackets, tildes, syllable hyphens, dashes and hyphens, slashes, spaces between characters, etc. Linguists have not sufficiently clearly defined theoretically or suggested practically how to use some characters which were brought up-to-date by the computerization of the society. This article deals with cases of orthography and punctuation which have been discussed or mentioned in many publications of language codification, although there is a lack of precise, specific and authoritative recommendations which would help to achieve a better quality of text prepared on the computer. In handwritten text it is quite difficult to distinguish by eye a hyphen (orthographic mark) and a dash (punctuation mark) and it doesn't matter much how big the space between words is. When typing a text on the computer there are additional instructions according to the requirements of computer literacy. Scientific and codifying publications do not define precisely some cases of orthography and punctuation as well as the usage of particular signs which sometimes causes confusion and provokes unnecessary discussions. Many computer specialists first of all follow the logic which is the basis of science. Users of the language ought to know how it should be and why it should be that way; then they would be able to put the theory for which the specialists are responsible into practice more easily.A lack of knowledge brings amateurish and evasive solutions, for instance changing font style instead of using quotation marks. This is not such an evil, but it complicates communication and a free, simplified usage (and simplified, language) becomes established most obviously in the electronic media. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51862
Updated:
2018-12-17 13:30:39
Metrics:
Views: 6    Downloads: 1