Lithuanian administration and the participation of Jews in the elections to the Constituent Seimas

LTStraipsnyje analizuojami 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai ir žydų dalyvavimas juose. Pirmosios sesijos atidarymo kalbą sakė būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Anot jo Lietuva turi didžiuotis, kad rinkimuose dalyvavo daugiau nei 90 proc. balsavimo teisę turėjusių rinkėjų. Tai rodo aukštą lietuvių politinį sąmoningumą, o rinkimų rezultatai (lietuviai gavo 91.1 proc. balsų) liudija, kad Lietuvą sudaro konsoliduota lietuvių tauta. Šiandien neįmanoma suskaičiuoti, kiek 1920 m. iš viso Lietuvos gyventojų turėjo balsavimo teisę ir lieka nežinomas rinkimo teisę turėjusių asmenų sąrašas. Bendrai paėmus, galima patvirtinti tik tai, kad Lietuvos istorinėje sąmonėje ir istoriografijoje prigijęs 90 proc. rinkėjų aktyvumas turi tik simbolinę reikšmę – turi būti traktuojamas kaip Lietuvos tautinės ir demokratinės valstybė deklaracija. Rinkėjų sąrašų sudarymo aplinkybių analizė rodo, kad šis skaičius negalėjo būti tikslus. Be įvairių klaidų, sudarant sąrašus nebuvo išvengta šališkumo, kurį lėmė neigiamas požiūris į Lietuvoje gyvenusių tautinių mažumų vaidmenį tautinės valstybė kūrime. Tyrimas leidžia išdėstyti kelias pastabas dėl žydų dalyvavimo rinkimuose. Žinomas rinkimuose dalyvavusių žydų skaičius, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek jų iš viso turėjo rinkimo teisę. Lietuviai baiminosi, kad žydai, dėl gero organizuotumo, gali gauti daug balsų Seime ir laikė tai grėsme valstybei. Gali būti skirtingai interpretuojama, kaip šios žinios skleidimas viešoje erdvėje įtakojo rinkėjus, tačiau rinkimų metu kokių nors nesantaikos proveržių nebuvo.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių-žydų santykiai; Lietuvos administracinis suskirstymas; Lietuvos administravimas; Valstybingumas; Rinkimai; Rinkimai į Steigiamąjį Seimą; Steigiamasis Seimas; Steigiamojo Seimo žydai deputatai; Tautinės mažumos; Žydai; Žydų dalyvavimas rinkimuose į Steigiamąjį Seimą; Administrative divisions of Lithuania; Constituent Seimas; Elections; Jewish members of the Constituent Seimas; Jewish participation in the elections to the Constituent Seimas; Jews; Lithuanian administration; Lithuanian statehood; Lithuanian-Jewish relations; National minorities; The elections to the Constituent Seimas.

ENThe article analyzes the elections of Constituent Assembly of Lithuania of 1920 and participation of Jews in it. The opening speech of the first session was delivered by the future president of the Republic of Lithuania Aleksandras Stulginskis. According to him, Lithuania had to be proud that more than 90% of voters with a voting right participated in the elections. This shows a high level of political awareness among Lithuanians, and results of the elections (Lithuanians received 91.1% of votes) attest that Lithuania consists of consolidated Lithuanian nation. Today, it is impossible to calculate how much of the total population of Lithuania had a voting right in 1920 and the list of persons with a voting right remains unknown. Overall, it can only be confirmed that 90% turnout rate toook root in the historical consciousness and historiography of Lithuania has only symbolic meaning - it must be regarded as a declaration of the national and democratic state of Lithuania. The analysis of the circumstances of electors' lists compilation suggests that this figure could not be accurate. While compiling electors' lists, not only various mistakes, but also bias was not avoided, which was the result of a negative attitude towards the role of national minorities living in Lithuania in the creation of the nation state. The study makes it possible to set out a few comments on the participation of Jews in the elections. The number of Jews who participated in the elections is known, but it is impossible to establish how many Jews had the right to vote. Lithuanians thought that Jews, because of their good organization, might have received a lot of votes in the elections, which would pose a threat to the state. The spread of these tendencies in the public space and their impact on the electors can have different interpretations, however, there was no hostility during the elections.

• "A state within a state?" Jewish autonomy in Lithuania 1918-1925 / Šarūnas Liekis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 241 p.
• Interesai ir konfliktai : vietinės savivaldos kūrimas 1918-1919 / Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. Darbai ir dienos. 2003, t. 34, p. 17-32.
• Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida / Liudas Truska. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 322 p.
• Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918-1920 m / Aistė, Morkūnaitė-Lazauskienė. Šiauliai : VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2007. 284 p.
• Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
• Neperkirstas Gordijo mazgas: valstybinės prievartos prieš visuomenę Lietuvoje genezė (1918–1921) / Vytautas Petronis. Lietuvos istorijos metraštis. 2016, 2015/1, p. 69-95.
• Steigiamasis Seimas ir jo vieta naujųjų laikų Lietuvos istorijoje / Liudas Truska. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas / sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 11-59.
• Tautinių mažumų dalyvavimas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 1920-1926 m : kiekybinių charakteristikų projekcija / Saulius Kaubrys. Parlamento studijos 2005, Nr. 4, p. 125-143.
• The Jewish contribution to Lithuanian independence 1918/1919 / Ruth Leiserowitz. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 38, p. 153-162.
• Trumpa žydų istorija Lietuvoje / Dov Levin ; vertė Jonas Morkus. Vilnius : Izraelio ambasada; 2000. 205 p.
• Žydų frakcija Lietuvos Seimuose, 1920-1927 m / Arkadijus Bliuminas. Vilnius : Sapnų sala, 2003. 105 p.
• Žydų ir lietuvių susidūrimai bei konfliktai tarpukario Lietuvoje / Vygantas Vareikis. Kai ksenofobija virsta prievarta : lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje / sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. P. 157-180.