Interesai ir konfliktai : vietinės savivaldos kūrimas 1918-1919

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Interesai ir konfliktai: vietinės savivaldos kūrimas 1918-1919
Alternative Title:
Conflicts and interests: the establishment of local self-government in 1918-1919
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2003, t. 34, p. 17-32. Lietuvos tautinės mažumos: lenkai, rusai, žydai
Keywords:
LT
1919-1919; Interesai; Konfliktai; Lietuva; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvių ir žydų santykiai; Savivalda; Tautinės mažumos; Vietos savivalda.
EN
1918-1919; Conflicts; Ethnic minotiries; Intereses; Lithuania; Lithuanian-Jewish relations; Lithuanian-Polish relations; Local self-governments; National minorities; Self - governement.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami pirmieji savivaldybių rinkimai, didžiausių tautinių mažumų – žydų ir lenkų – dalyvavimas rinkimuose, Lietuvos valstybės politika tautinių mažumų klausimu. Tyrimo metu naudotasi dokumentais, saugomais Lietuvos centriniame valstybės archyve. Po karo susikūrusiose naujose valstybėse gyveno daug tautinių mažumų. Lietuvoje jos buvo gana įtakingos. Dėl teritorinių nesutarimų su Lenkija kilo politinio pasitikėjimo problema. Lietuvos valdantieji tikėjosi tautinių mažumų palaikymo, ypatingai žydų bendruomenės, neturėjusios teritorinių pretenzijų. Lietuvos vyriausybė neišleido jokių diskriminacinių aktų. Žydai palaikė Lietuvos nepriklausomybės idėją. Jie aktyviai dalyvavo vietinių savivaldybių rinkimuose. Nors Lietuvos vyriausybė skelbė visiems vienodas galimybes dalyvauti rinkimuose, kai kuriose vietose kilo konfliktai, lietuviai pasisakė prieš žydų dalyvavimą vietos savivaldoje. Miestuose lietuviai rašė skundus, kad žydai nesąžiningai renka balsus. Lietuvos lenkai formavo savo savivaldos organus Lietuvoje. Jie nepripažino Lietuvos valdžios.Kita lenkų dalis pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę ir dalyvavo rinkimuose kartu su lietuviais ir žydais. Daug lenkų buvo išrinkta į miestų tarybas. Kaimo vietovėse lenkus atstovavo dvarininkai. Lietuvos vyriausybė nereglamentavo aiš¬kios rinkimų tvarkos. Taip atsirado daug erdvės vietinei iniciatyvai. Kaune ir Šiauliuose rinkimai buvo visuotiniai, lygūs, tiesioginiai ir proporcingi. Dalyje savivaldybių tautines grupes atstovavo vienodas atstovų skaičius, suderintas priešrinkiminių susitikimų metu. Daugelyje savivaldybių tautinių mažumų atstovai ėjo svarbias pareigas. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe article reviews the first elections of the local self-governments, the participation of Jews and Poles, as the largest national minorities, and the policy of the Lithuanian government on national minorities. Investigation of the subject is based on materials stored in the Lithuanian State Archive. After the war, new national countries had large national minorities as legacy. National minorities had great influence in Lithuania. The problem of political loyalty was complicated by the territorial controversy with Poland. The Lithuanian government expected the support of national minorities. They especially counted on the Jews because they had no territorial pretension. In the circulars, promulgated by the Lithuanian government, no discrimination against national minorities was expressed. The Jews supported the idea of Lithuanian independence. They actively participated in the election of local self-government. Though the Lithuanian government declared equal opportunity for national minorities to participate in elections, in some places conflicts occurred, the Lithuanian people objected to the participation of the Jews in the formation of local self-governments. In towns, the Lithuanians wrote raports on the Jews and complained about unlawful elections. The Lithuanian Poles were forming Polish local self-governments in Lithuania as an alternative local self-government. They did not recognize the Lithuanian government. [text from author]The other part of Poles was loyal to the modern Lithuanian state and participated in local self-government together with the Lithuanians and the Jews. A great number of Poles was elected to the town councils. In rural local self-governments the Poles were represented by landowners. The Lithuanian government was not strictly regulating the procedure of the elections. There was much space to take the local iniciative. In Kaunas and Šiauliai, the elections were general, equal, direct, and proportional. In some places the councils were formed with equal numbers of representatives of different national groups and in this case the number of representatives of each nation in local self-government was discussed and decided in pre-electional meetings. The representatives of national minorities had important posts in many self-governments. [text from author]

ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24655
Updated:
2018-12-17 11:13:16
Metrics:
Views: 53    Downloads: 8
Export: