Žydų ir lietuvių susidūrimai bei konfliktai tarpukario Lietuvoje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŽydų ir lietuvių susidūrimai bei konfliktai tarpukario Lietuvoje
Kita antraštė
  • Clashes and Conflicts between the Jews and the Lithuanians in Interwar Lithuania
  • Jewish and Lithuanian clashes and conflicts in interwar Lithuania
AutoriaiVareikis, Vygantas
ŠaltinisKai ksenofobija virsta prievarta : lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje / sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. P. 157-180.
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvių santykiai su žydais; Antisemitizmas Lietuvoje; Žydų pogromai; Šiaulių sąjunga; Autoritarinis A. Smetonos režimas
Santrauka / Anotacija

LTŠio straipsnio tikslas yra atskleisti, kokie smurto aktai bei susidūrimai vyko tarp žydų ir lietuvių trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose, kaip augo antisemitinė įtampa socialinėse grupėse ir kuo antisemitizmo specifika Lietuvoje skyrėsi nuo kaimyninių šalių. Prieš žydus nukreipti prievartos aktai buvo labai paplitę tarp žemesnių socialinių sluoksnių bei miesteliuose ir vidutinio dydžio miestuose. Antižydiškose akcijose Lietuvos provincijoje dažnai dalyvaudavo Lietuvos šaulių sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ organizacijų nariai, tuo tarpu Kaune jas aktyviau organizuodavo gimnazistai ir universiteto studentai. Antisemitinė propaganda, antisemitizmo paplitimas visuomenės sluoksniuose bei antižydiški smurto aktai (langų daužymas, iškabų tepliojimas, muštynės miesteliuose turgaus dienomis) Lietuvoje buvo gerokai silpnesni negu kaimyninėje Lenkijoje, jau nekalbant apie žydų padėtį Vokietijoje po 1933 m. Antisemitinių smurtinių aktų pagausėjimas ar sumažėjimas, antisemitinės propagandos sustiprėjimas (spauda, antisemitiniai lapeliai, gandai) priklausydavo tiek nuo vidaus, tiek nuo užsienio politinio gyvenimo aplinkybių bei pokyčių. Ketvirtajame dešimtmetyje pastebimas lietuvių ir žydų konfliktų, politiškai inspiruotų prievartos aktų nukreiptų prieš žydus bei incidentų, sąlygotų kaltinimų dėl „ritualinių žmogžudysčių“, gausėjimas.

ENThe purpose of this paper is to disclose acts of violence and clashes between the Jews and the Lithuanians in the 1920s and the 1930s, increased anti-Semitic tensions among social groups and the specifics of anti-Semitism in Lithuania compared to that in the neighbouring countries. Acts of violence against the Jews were especially widespread among groups of the lower social status and in towns and middle-sized cities. Anti-Jewish campaigns in Lithuania were often attended by members of the Lithuanian Riflemen’s Union and “The New Lithuania” organisation, while in Kaunas their more active organisers were school and university students. Anti-Semitic propaganda, the spread of anti-Semitism among groups of society and anti-Jewish acts pf violence (breaking of windows, messing of outdoor signs and fighting on market days in small towns) in Lithuania were of considerably lower profile than those in neighbouring Poland, to say nothing of the Jews’ situation in Germany after 1933. Increased or decreased number of anti-Semitic acts of violence and more intensive anti-Semitic propaganda (the press, anti-Semitic fliers and rumours) depended on the circumstances and changes of both the interior and foreign policy life. The 1930s witnessed a rise in the number of Lithuanian-Jewish conflicts, politically inspired acts of violence against the Jews and incidents based on the charges of “ritual murders”.

Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2146
Atnaujinta2019-02-14 16:02:17
Metrika Peržiūros: 6