Tautosaka lietuvių elementoriuose XIX a. - XX a. pradžioje

LTNuo XIX a. pradžios Lietuvoje išeidavo vis daugiau naujų lietuviškų elementorių. Be religinio, juose vis svarbesnis buvo pasaulietinis turinys, tad šalia maldų, tikėjimo tiesų, litanijų bei mišių tekstų leidiniuose laipsniškai rodėsi vis daugiau pasaulietinių didaktinių, grožinių kūrinių, pažintinės informacijos. XX a. pradžioje įsitvirtino pasaulietiniai elementoriai. Vienuose vyravo literatūrinės kilmės, kituose – folkloriniai kūriniai, tačiau bene dažniausiai elementorių rengėjai naudodavo ir literatūrinius, ir folklorinius tekstus. Derindami rašytinės ir žodinės tradicijų pavyzdžius autoriai siekė moralistinių, didaktinių, pažintinių, emocinio poveikio tikslų. Tyrime detaliau pristatomi ir aptariami elementoriai, pradedant Kajetono Nezabitauskio leidiniu Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos (1824), baigiant elementoriais, išleistais iki 1918 m. paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę. Straipsnyje aptariama: 1) kokios buvusios tautosakos atsiradimo elementoriuose socialinės, kultūrinės, politinės prielaidos, 2) kokie tautosakos žanrai pasitelkiami elementoriuose, 3) kaip tautosaka derinama su kita lektūra, 4) kokiomis meninėmis, didaktinėmis bei idėjinėmis ypatybėmis išsiskiria elementoriuose pateikiama tautosaka, 5) kokie galėjo būti to meto švietėjų deklaruoti tautosakos naudojimo tikslai. Raktiniai žodžiai: lietuvių elementoriai, tautosaka mokykloje, vaikų folkloras, tradicinė pedagogika, daraktorių mokykla, tautinis atgimimas.

ENSince the beginning of the 19th century, the number of new Lithuanian elementary books kept growing in Lithuania. In addition to their religious content, secular content became more important, so along with prayers, truths of faith, litanies and mass texts, these publications increasingly included secular didactic pieces of fiction and various cognitive information. At the beginning of the 20th century, secular elementary books became well established. In some of them, literary pieces prevailed, others relied on folklore, but most often the compilers of elementary books used both literary and folklore texts. By combining examples of written and oral traditions, the authors sought to achieve ethical, didactic, cognitive and emotional impact. The study presents and discusses elementary books in more detail, starting with Kajetonas Nezabitauskis’ publication “New Science of Reading for Young Children of Samogitia and Lithuania” (1824), and concluding with elementary books published before the declaration of the Lithuanian Independence in 1918. The main points of discussion include these questions: 1) what were the social, cultural, and political prerequisites for the use of folklore in elementary books, 2) what folklore genres are used in them, 3) how is folklore combined with other reading, 4) what artistic, didactic, and ideological qualities distinguish the folklore presented in elementary books, and 5) what could have been the declared goals of educators of the time for using folklore? Keywords: Lithuanian elementary books, folklore at school, children’s folklore, traditional pedagogics, clandestine homeschooling, national revival.

• Bauginantys, žiaurūs ir smurtiniai motyvai tradicinėse lietuvių lopšinėse. Tautosakos darbai 2023, 65, 145-157.
• Etninė kultūra ir neformalus ugdymas: mokytojų patirties tyrimas. Liaudies kultūra 2010, 6, 46-53.
• Etninė kultūra mokykloje: tarp tradicijos ir modernumo. Liaudies kultūra 2011, 6, 59-67.
• Etninė kultūra mokyklose: mokytojų patirties tyrimas. Liaudies kultūra 2010, 4, 21-29.
• Kristijono Donelaičio pasakėčios. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. 438 p.
• Lietuviški elementoriai. Kaunas : Šviesa, 2000. 373 p.
• Lietuvių pasakų tyrimų šimtmetis: nuo tradicinės komparatyvistikos iki šiuolaikinių metodų. Tautosakos darbai 2015, 49, 123-144.
• Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. 439 p.
• Lopšinių ir žaidinimų terapinė vertė. Tautosakos darbai 2012, 43, 49-69.
• Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: šimtmečio raidos rekonstrukcija.. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024. 614 p.
• Pasakų sekimas vaikams tradicinėje lietuvių kultūroje: kūrinių su žiaurumo elementais paskirtis. Tautosakos darbai 2021, 62, 28-50.
• Šiuolaikinė mįslių vartosena Lietuvoje. Tautosakos darbai 2022, 64, 114-132.
• Šiuolaikinis moksleivių folkloras.. Vilnius : Gimtasis žodis, 2013. 347 p.
• Tautosaka ir mitologija mokykloje: praeitis, dabartis, mokytojų rengimas. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: mokslas-studijos-mokykla: VII tarptautinė mokslinė konferencija, Vilnius, 2000 lapkričio 22-24 d.: mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000. P. 176-181.
• Tautos tradicijos daraktorių veikloje, formuojant vertybių sistemą. Pedagogika 2007, 88, 13-18.
• Terapiniai tradicinio muzikavimo aspektai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Tautosakos darbai 2023, 66, 153-169.
• The Concept of the national school and teaching ethnic culture in Lithuanian schools. New times - new education. Szczecin: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Szczecińskiego, 2018. P. 89-106.
• Vaikų gąsdinimai tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje. Tautosakos darbai 2016, 51, 177-194.
• Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai 2018, 56, 59-83.