Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės
Publication Data:
Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011.
Pages:
439 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Pasakų klasifikavimas. Antti Aarneʼs pasakų klasifikavimo sistema. Vladimiro Proppo požiūris į pasakų klasifikavimą. Struktūrinės-semantinės metodikos ir klasifikacijos principai. Elementarieji siužetai – pagrindiniai liaudies naratyvų struktūrų elementai. Elementariųjų siužetų semantinė interpretacija. Elementariųjų siužetų klasifikacija. Svarbiausi elementarieji siužetai. Pasakos tipo samprata — Kodėl skirtingų tautų pasakos panašios. Analogijų suradimo būdas. Siužetų raidos prognozavimas – pasakų lyginimo priemonė. Pasaka „Šalčio dovanos“. Pasaka apie žalčio žmoną. Tikėtina kelių tautų kontaktų pasekmė. Spėtinos genetiškai panašios pasakos. Tradicijos santykis su Charleso Perrault pasaka „Raudonkepuraitė“ — Pasakų sandaros ir turinio raida. Pasakų siužetų struktūrų raida. Tekstų paprastos struktūros. Galimų archajiškų elementų nustatymo būdai. Herojų išmėginimų pokyčiai skirtingų žanrų pasakose. Stebuklinių pasakų elementariųjų siužetų herojų išmėginimai. Pasakų-legendų ir parabolių apie išmėginimus paskirtis. Išminties ir kantrumo bandymai novelinėse pasakose. Išmėginimų komiškumas pasakose apie kvailą velnią ir buitinėse pasakose. Neįmanomas pasaulis melų pasakose. Žinios apie kita ir realų pasaulį formulinėse pasakose. Genties, šeimos ir individualių vertybių hierarchija bei dinamika stebuklinėse pasakose. Vedybų partnerio pasirinkimo raida pasakose. Pasakos ar mitai? — Žinios apie pasaulį ir žmogų pasakose. Kelių pasaulių santykiai pasakose.Žmogaus vaizdavimo raida pasakose. Nevienodas pasakų personažų poelgių vertinimas. Žmogaus gyvybės išsaugojimo ir grąžinimo būdai pasakose. Apie pasakų žiaurumus. Kodėl kvailys yra trečias brolis? Tradicinės bendravimo formos ir šeimos problemos — Sakmių paskirtis ir semantika. Sakmių klasifikavimas. Dviejų klasifikavimo principų derinys. Struktūrinė-semantinė sakmių klasifikacija. Mitinių būtybių varijavimas sakmėse ir personažų sistemos rekonstrukcijos. Skirtingi tų pačių kūrinių mitiniai personažai. Bevardės gamtos dvasios. Velnias lietuvių liaudies sakmėse: nuo gamtos dvasios iki ponaičio / vokietuko. Sakmių elementariųjų siužetų apie herojų išmėginimus savitumai. Papročių reglamentavimas mitologinėse sakmėse. Papročių saugotojai sakmėse. Kumelės / arklio mitinis įprasminimas. Magijos vertinimas lietuvių mitologinėse sakmėse. Pieną atimančios ir skraidančios raganos: fantastika ir tikrovė. Raganos joja žirniauti. Dvasregiai lietuvininkų ir lietuvių sakmėse. Padavimai apie akmenis motu: ir jų analogijos — Senosios raštijos žinios folkloro duomenų kontekste. Martynas Mažvydas, Lukas Davidas ir Jonas Lasickis. Apeiginė / buitinė leksika ir magijoje naudojami objektai. Gyvūnų bendrijų vyresnieji. Laiko tarpsnių personifikacijos. Lietuvos metraščio sakmė apie Algirdo žygį į Maskvą: folkloro ir raštijos tradicijų derinys — Pasakojamosios tautosakos būklė ir pokyčiai.Žemaičių pasakos XIX a. ir XX a. pradžioje. Medžiagos rinkimas. Pasakų repertuaras. Saviti tekstų elementai. Reta pasakų formos ypatybė. Raseinių apylinkių pasakų raidos tendencijos. XIX a. pabaigos ir XX a. antrosios pusės pasakotojai. Pasakų repertuaro pokyčiai. Pasakų turinio, formos ir stiliaus pokyčiai. Lietuvių liaudies padavimų tradicija XX a. Naujoviški anekdotai: santykiai su ilgaamže tradicija — Dainų įvaizdžių prasmės. Istorijos atgarsiai dainoje. Dainų simboliai tradicinės kultūros kontekste. Kalėdų rytą rožė pražydo. Vidury lauko grūklė stovi. Šalia kelio jovaras stovėjo. Atbėgo elnias devyniaragis — Tyrinėtojų interpretacijų vertinimai. Apeigos atspindžių pasakose ieškojimo būdas (pastabos apie Vladimiro Proppo knyga). Algirdas Julius Greimas – vieno mitologinio teksto aiškintojas — Sutrumpinimų sąrašas — Katalogai, enciklopedijos, žodynai — Tekstų šaltiniai — Literatūra — The Meaning of Lithuanian Folklore Works. Summary.
Summary / Abstract:

LTŠi knyga – mėginimas pristatyti lietuvių tautosakos kūrinių – ypač pasakų ir sakmių – semantikos, jų raidos ir pačios sakytinės tradicijos pokyčių tyrinėjimą. Rengiant šią knygą panaudoti straipsniai, kurių dauguma paskelbta Lietuvoje ir užsienyje 1990–2009 m. Knygoje plėtojama elementariųjų siužetų semantinė interpretacija. Pradžioje aptariamos folkloro kūrinių klasifikavimo problemos ir tipų išskyrimo metodikos. Atskleidžiama lyginamoji perspektyva, siejanti skirtingų tautų analogiškus kūrinius ir išryškinanti struktūrų raidos dėsningumus. Knygoje nuosekliai tyrinėjama pasakų sandaros ir turinio raida, siekiama atskleisti skirtingų žanrų pasakų, etiologinių ir mitologinių sakmių elementariųjų siužetų ypatumus. Tyrinėjama, kaip lietuvių stebuklinėse pasakose atsispindi genties ir šeimos narių santykių pokyčiai, kaip mirusiųjų pasaulio vaizdiniai atskiriami nuo visatos sandaros, kaip sąveikauja herojaus ir antipodo veiksmai. Tyrinėjama pasakų fantastiškumų ir žiaurumų prigimtis. Analizuojami lietuvių sakmėse sutinkami mitiniai personažai, herojų išmėginimai, papročių aprašymai ir magiški veiksmai. Knygoje aptariami pasakojamosios tautosakos pokyčiai, gvildenamos padavimų ir pasakojamų anekdotų raidos tendencijos, analizuojama dainų įvaizdžių prasmė. Autorė atskleidžia, kad pasakos, sakmės kartu su kitomis gyvu žodžiu plintančiomis folkloro formomis ilgus amžius buvo veiksminga patirties kaupimo, saugojimo ir perdavimo priemonė. Knyga padeda pažinti ilgus amžius mūsų protėvių kauptą gyvenimo patirtį ir puoselėtas moralines bei etines vertybes.Reikšminiai žodžiai: Folkloristika; Elementarieji siužetai; Klasifikacija; Pasakų tipologija; Researches of folklore; Basic subjects; Classification; Typology of tales.

ENThis book is an attempt to introduce the research of the semantics of Lithuanian folklore, in particular fairy tales and legends, their development and changes in the oral tradition. In the preparation of the book, articles were used, majority of them were published in the period of 1990-2009 in Lithuania and abroad. The semantic interpretation of elementary plots is developed in the book. In the beginning, the problems of folklore classification and methods for distinguishing their types are discussed. Comparative perspective linking analogue works of different nations and highlighting laws of structural development is revealed. Development of the structure and contents of fairy tales is consistently researched in the book in order to reveal peculiarities of elementary plots of fairy tales of different genres, ethological and mythological legends. Changes in the relations of the tribe and family members, distinction of the images of the land of the dead from the universe, interaction between the hero's and antipode's actions in the Lithuanian magic fairy tales are researched. The origin of fantasticality and cruelty in the fairy tales is discussed. Mythical characters found in the Lithuanian legends, heroes' ordeals, descriptions of customs and magical actions are analysed. The book discusses the changes in narrative folklore, trends of development of legends and narrated jokes, analyses the meaning of song images. The author reveals that fairy tales, legends together with other folklore forms spread from mouth to mouth have been the effective means for collecting, storing and passing the experience for generations. The book helps to gain understanding of the life experiences accumulated by our ancestors for ages, as well as cherished moral and ethical values.

ISBN:
9789955126898
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39722
Updated:
2017-10-11 13:06:45
Metrics:
Views: 240
Export: