Naujųjų svetimžodžių norminimo politika Lietuvoje 1993-1997 m.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Naujųjų svetimžodžių norminimo politika Lietuvoje 1993-1997 m
Alternative Title:
Policy of norm setting of new loanwords in Lithuania in 1993-1997
Source:
Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba / sudarė Jurgita Girčienė Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. P. 55-76.
Keywords:
LT
Kalbos planavimas; Kalbos politika; Naujųjų svetimžodžių norminimo politika; Neteiktinų skolinių sąrašas; Skolinys; Tarptautinis žodis
EN
International word; Language planning; Language policy; Loanword; Loanword norm-setting policy; The List of Unacceptable Loanwords
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas ir vertinamas „Nevartotinų naujųjų svetimybių“ sąrašas (toliau – NNSS), viena iš pagrindinių svetimžodžių norminimo priemonių. Sąraše yra 61 svetimžodžių lizdas su lietuviškais pakaitais. Jame nepateikiama jokių svetimžodžių atrankos kriterijų, tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolų analizė leidžia įžvelgti vienokius ar kitokius kriterijus. Kriterijus galima sugrupuoti taip: kriterijai, susiję su svetimžodžio vartosena, ir kriterijai, susiję su paties svetimžodžio ypatybėmis. Pirmuoju atveju į NNSS siūlyta netraukti tarptautinių bei specifinių vartosenos žodžių (žargonizmų bei terminų); vienintele išimtimi turėtų būti dažnai vartojami skoliniai, ypač turintys tinkamus atitikmenis ir išstumiantys vietinius žodžius iš lietuvių kalbos. Remiantis antrąja kriterijų grupe, į NNSS neturi pakliūti lotyniškos kilmės arba turintys priimtinus pamatinius žodžius svetimžodžiai (pvz., biznesmenas, polismenas, džiazmenas, rokmenas ir pan).Aptartieji kriterijai iš esmės atitinka bendrąsias teorines svetimžodžių norminimo nuostatas, kurių laikomasi ir kitų kalbų norminimo praktikoje. Tačiau problemiška tai, kad jų nesilaikyta sistemingai: iki šiol nėra duomenų apie svetimžodžio paplitimą kitose kalbose; neapibrėžta tarptautinio žodžio sąvoka; nėra duomenų apie skolinio vartosenos dažnumą, sritį ir semantinius ryšius su lietuviškais žodžiais; neapibrėžti svetimžodžio kilmės nustatymo principai; sistemingai nevertinti svetimos darybos formantai. Gero pakaito kriterijus taip pat kritikuotinas: pirma, nėra šių pakaitalų priimtinumo kalbos vartotojams tyrimų, antra, galima sunorminti tik labai nedidelę dalį svetimžodžių. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad NNSS, grindžiamas radikalaus purizmo ir bausmių principais, yra abejotina kalbos planavimo priemonė. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe paper deals with the analysis and evaluation of the List of Unacceptable Loanwords (Lithuanian acronym-NNSS), one of the key measures of the loanword norm-setting policy. The list consists of 61 entries with substitutes. Despite the fact that the list does not provide any loanword selection criteria, the analysis of the minutes of the State Lithuanian Language Commission meetings of that period has attested to the identification of some criteria. They fall into two types, namely: criteria concerned with the usage of loanwords and criteria concerned with the peculiarities of loanwords. Following the first type of criteria, the NNSS should have included neither international words nor specific slang, jargon and terms; the only exception would be concerned with loanwords of frequent use, particularly those that have acceptable substitutes and tend to oust native words anyway. Following the second type of criteria, the NNSS should not have included loanwords of Latin origin, loanwords coined on the basis of already adopted word formation pattern (c. g. biznesmenas, polismenas, džiazmenas, rokmenas (eng. -man)).The majority of the above criteria in principle conform to the theoretical norm-setting principles followed in the norm-setting practice in other countries. However, their application has not been very consistent: so far there are no data collected on the distribution area of loanword usage in other languages; the concept of international words has not been properly defined; there are no data collected on loanword frequency, field of use and semantic relations with native words; the principles of identifying the loanword origin have not been properly defined; no systemic evaluation has been given to the word-formation patterns of loanwords. The criterion of a 'proper substitute' is also worth criticism, since first, no research has been done into the acceptability of substitutes to Lithuanian language users, and second, very few loanwords have been codified. The results of the analysis lead to a conclusion that the NNSS, based on radical purism and subject to punishment if violated, is a dubious measure of language planning. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46393
Updated:
2020-06-08 22:56:43
Metrics:
Views: 10
Export: