Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba

LTSkoliniai - opi pastarojo dešimtmečio lietuvių kalbos problema, kelianti susirūpinimą ne tik kalbos specialistams, bet ir visuomenei. Jai aptarti 2003 m. spalio 1 d. Lietuvių kalbos institute buvo surengta Jono Jablonskio konferencija „Bendrinė lietuvių kalba ir skolinti žodžiai“ (ją parėmė Atviros Lietuvos fondas). Konferencijos pranešimai ir diskusijos atskleidė ne tik temos aktualumą, bet ir požiūrių į skolinių norminimą įvairovę. Tai turėtų būti paskata ir toliau svarstyti šiuos klausimus, ieškoti geriausiai lietuvių kalbos raidą ir visuomenės poreikius atitinkančių sprendimų. Atsižvelgiant į tai ir į skolinių problematikai skirtos literatūros trūkumą, nutarta pagal konferencijos pranešimus parengti straipsnius ir juos išleisti atskiru leidiniu. Mokslo darbų rinkinyje „Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba“ pateikiami ne skaityti pranešimai, o daug išsamesni jais remiantis parašyti straipsniai. Juose kalbama apie skolinių norminimo teoriją ir praktiką: žvelgiama, kaip skoliniai norminami kitose kalbose, aptariami teoriniai svetimžodžių norminimo pagrindai, svarstomi šio leksikos sluoksnio pateikimo ir vertinimo norminamuosiuose leidiniuose kriterijai, skolinių vertės motyvacija. Nemažai dėmesio skiriama naujiesiems skoliniams: pateikiama įvairių nuomonių dėl jų norminimo, nagrinėjami vadinamieji seni naujieji skoliniai, aptariami skolinių ir jų atitikmenų konkurencijos polinkiai. Keletas straipsnių skirta aptarti skoliniams (tarp jų - ir tarptautiniams žodžiams), funkcionuojantiems specifinėse vartosenos srityse - teisės aktuose, teismų oratorių kalbose, teorinėje muzikos literatūroje, dalykiniuose tekstuose.Leidinio problematika gana plati, kai kuriuose straipsniuose nagrinėjami nauji teoriniai skolinių norminimo klausimai, nauji kalbos reiškiniai, todėl natūralu, kad terminija nėra nusistovėjusi. Įvairiai vadinama svetimos kilmės leksika - skoliniais, svetimžodžiais, pabrėžiant neigiamą vertinimą - svetimybėmis. Nevienodai suprantami ir vartojami terminai - skolinio (svetimžodžio, svetimybės) atitikmuo ir pakaitas. Vienų autorių atitikmeniu laikomas bet koks vietoj skolinio teikiamas ar vartojamas lietuviškas žodis, o pakaitu - tik vartosenoje jau prigijęs, skolinį pakeitęs atitikmuo. Kitų atitikmeniu vadinamas prieš atsirandant skoliniui turėtas lietuviškas žodis, o pakaitu - naujadaras. Tokie nevienodumai vertintini kaip dalykinės metakalbos paieškos. Šio straipsnių rinkinio rengėjai tikisi, kad vienoje vietoje surinkti skolinių problematiką atskleidžiantys darbai bus naudingi visiems, susiduriantiems su šiuo reiškiniu, - ir kalbos teoretikams, ir praktikams. [Pratarmė]Reikšminiai žodžiai: Kalbos politika; Kalbų kontaktai; Pasaulio kalbos; Skoliniai; Skolinimasis; Svetimi žodžiai ir frazės; Adapted form; Borrowing; Foreign words and phrases; Language contacts; Language policy; Languages of the world; Loan words.

• From telling to selling : the language of public signs in Lithuania / Birutė Ryvitytė, leva Lukošiūtė. Kalba ir kultūra: nauji iššūkiai Europos mokytojui / sudarė Loreta Chodzkienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. P. 155-167.
• "Kaštai" - vengtina svetimybė ar ekonomikos teorijos neišvengiamybė? / Ramunė Vaskelaitė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 265-308.
• Leksikos normų neatitikimai DLKŽ ir "Kalbos patarimuose" / Vaida Drukteinytė. Kalbos praktikos problemos. 2009. [2006/2008], p. 55-61.
• Nelietuviški XIX a. galo - XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai / Aušra Rimkutė. Terminologija. 2005, 12, p. 42-66.
• Plague of locusts or manna from heaven? Recent Anglicisms in Lithuanian / Kristina Brazaitis. Journal of Baltic studies. 2006, vol. 37, no. 4, p. 442-466.
• Zum Gebrauch der fremdsprachlichen Wortbildungselemente von typ Bio -, Euro - in der Deutschen und der Litauischen presse- und Mediensprache / Ernesta Račienė. Kalba ir kontekstai. 2011, t. 4, d. 1, p. 233-241.