Adalbertas Bezzenbergeris (1851-1922): asmenybės ir veiklos aktualizacija XIX amžiaus lietuvių tarmėtyros kontekste

LTNors Adalberto Bezzenbergerio pavardė dažnai minima lietuvių kalbotyros darbuose, dar nesame jam sugrąžinę moralinės skolos už tuos sovietinio laikotarpio dešimtmečius, kai apie užsienio kalbininkų indėlį į lietuvių kalbotyrą buvo kalbama puse lūpų. Iki šiol apie A. Bezzenbergerį turime palyginti nedaug informacijos, jo publikacijos dar nėra pilnai pateiktos ir įvertintos, kaip tai jau daroma su Augusto Schleicherio kalbiniu palikimu. Taigi šio straipsnio tikslas – ne tik prisiminti garbųjį mokslininką, bet, remiantis jo amžininkų liudijimais, pastarojo meto darbais, pabandyti įvertinti mokslinę Adalberto Bezzenbergerio veiklą to meto lietuvių tarmių tyrinėjimų kontekste. Pastarųjų dešimtmečių tyrinėjimuose A. Bezzenbergeris vėl grįžta į mokslininkų akiratį ne tik kaip filologas ir archeologas, bet ir kaip XIX a. pabaigos paribio kultūros tyrinėtojas bei kaip jos atstovas. Lietuvių kalba patraukė A. Bezzenbergerį pirmiausiai dėl savo senumo ir etnografijos unikalumo. Daugelis jį vertino kaip didelį lietuvių kalbos mokovą. Pats A. Bezzenbergeris save vertino kur kas kukliau, nes gyvosios šnekamosios kalbos, paties teigimu, jis gerai nemokėjęs. Lietuvių tarmių tyrinėjimas buvo tik viena iš daugelio A. Bezzenbergerį dominusių sričių. Tačiau lietuvių tarmių tyrimo medžiaga, jo surinkta ir publikuota XIX a. pabaigoje, turėjo daug didesnę mokslinę reikšmę lietuvių tarmėtyrai nei šiandien manoma, pirmiausia dėl lietuvių tarmių tyrimų ir medžiagos publikavimo.„Litauische Forschungen“ (Göttingen, 1882) – labai svarbus ir nuodugniai netyrinėtas XIX a. pabaigos tarmėtyros šaltinis, paskelbęs 1879-1881 m. užrašytų lietuviškų tekstų (dainų, pasakų, mįslių, priežodžių, patarlių, užkeikimų, keiksmažodžių, prietarų bei tikėjimų, didžiulis pluoštas – apie tris tūkstančius – lietuviškų žodžių). Knygos sandara įprastinė, pasirinktas medžiagos išdėstymas paskirais žanrais. Šiuo požiūriu ji labai panaši į Augusto Schleicherio „Handbuch der litauische Sprache“ (1857) antrąją dalį. Įvadiniame chrestomatijos žodyje nurodytos vietovės (kartu su pateikėjais), todėl galima susidaryti atitinkamą jų sąrašą. Iš sąrašo matyti, kad tarmių medžiaga spausdinama daugiausia iš šiaurinės Mažosios Lietuvos dalies – būtent iš čia jos beveik nepateikta A. Schleicherio chrestomatijoje. Taigi A. Bezzenbergeris svariai papildė ankstesnį autorių. Jam turime būti dėkingi už išsaugotą ganėtinai ryškų to meto Mažosios Lietuvos tarmių vaizdą. Be to, jis pirmasis iš užrašinėtojų jautė pareigą išsamiai paaiškinti šio darbo metodus. Ypač didelę išliekamąją reikšmę turi jo straipsniai „Zur litauischen Dialektforschung“ (1884, 1885 ir 1894). Juose su archeologui būdingu kruopštumu nupučiamos dulkės nuo kiekvieno savitesnio Mažojoje Lietuvoje užrašyto žodžio ar žodžio formos. A. Bezzenbergeris dažnai lygina savo aprašymą su F. Kuršaičio gramatika, aprašo fonetines skirtybes ir patikslina jų paplitimo ribas. A. Bezzenbergeris Prūsijos Lietuvoje tvirtai skyrė keturias, viena į kitą pereinančias tarmių grupes. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bezzenbergeris; Dialektologija; Etnografija; Istorija (XIX a.); Kalbininkai; Kalbotyros istorija; Kuršių Nerija; Mažoji Lietuva; Prūsijos lietuvių tarmės; Tarmė; Tarmės; Bezzenberger; Dialect; Dialectology; Dialects; Ethnography; History (XIX c.); History of linguistics; Lingvists; Lithuania; Lithuania Minor; Lithuanian dialects from Prussia; The Curonian Spit.

ENAlthough the name of Adalbert Bezzenberger is often mentioned in the works of Lithuanian linguistic research, we have not yet returned him the moral debt we owe for the decades of the Soviet period when the input of foreign linguists to Lithuanian linguistic research was covered only in whispered tones. To this day we have relatively little information on Bezzenberger, his publications are still not fully presented and evaluated, as has already been done in Lithuania with respect to August Schleicher. Therefore the aim of this article is not only to once again recall this important scholar but also, using the testimonies of his contemporaries and recent scholarly research, to try and evaluate the academic activity of Adalbert Bezzenberger in the context of Lithuanian dialectological research of the time. In the research of recent decades, Bezzenberger is once again drawing scholars' attention not only as a philologist and archaeologist, but also as a researcher of late XIX century borderline culture as well as its representative. Bezzeberger first of all was attracted to the Lithuanian language because of its antiquity and the uniqueness of its ethnography. Many appreciated his excellent knowledge of the Lithuanian language. In this respect Bezzenberger characterized his own abilities much more humbly, saying he did not know the living colloquial language very well. Thus, the study of Lithuanian dialects is only one of the many fields which were of interest to Bezzenberger. However, the research material on Lithuanian dialects which he collected and published at the end of the XIX century had much more influence on the scholarly research of the Lithuanian dialects than is assumed today, first of all because of the Lithuanian dialect research and its printed presentation."Litauische Forschungen" (Göttingen, 1882) is a very important and still not thoroughly researched source of late XIX century dialectology which presents Lithuanian speech samples (songs, fairy tales, riddles, proverbs, adages, aphorisms, curses, swearwords, maxims and adages, altogether a huge collection of approximately three thousand Lithuanian words) recorded from 1879 to 1881. The structure of the book is conventional in that the chosen material is organized according to genres. In this respect it is very similar to the second part of August Schleicher's "Handbuch der litauische Sprache" (1857). In preface of this chrestomathy, concrete locations (as well as a list of concrete speakers) are indicated and this allowed for the creation of a proper index. This index shows that the dialect material presented originates mostly from the Northern part of Lithuania Minor – from precisely the area which is almost not covered in Schleicher's chrestomathy. Thus, Bezzenberger added significantly to the work of the earlier author. We have to be grateful to him for the preservation of a rather clear image of the dialects of that time in Lithuania Minor. Moreover, he was the first one among those recording such material who found it necessary to outline broadly the methods of diaiectological research. His articles "Zur litauischen Dialektforschung" published in 1884, 1885, and 1894 are of especially long lasting value. In these articles he describes with the typical attention to detail of an archaeologist the word or word parts recorded in Lithuania Minor. Bezzenberger frequently compares his description with Kuršaitis' grammar, in other words, describes the phonetic particularities of dialects and defines more precisely the areas of their usage. In the Prussian part of Lithuania Bezzenberger clearly defines four interconnected dialect groups. [...]. [From the publication]

• Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908-1909), saugomi Berlyno fonogramų archyve / sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, konsultantė Susanne Ziegler. 44 restauruoti įrašai, jų melodijų ir tekstų transkripcijos, fotografijos, įvadiniai straipsniai. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. 173 p.
• Iš Viešvilės apylinkių kalbos tyrimų istorijos / Danguolė Mikulėnienė. Viešvilė / vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Algirdas Sinkevičius. Vilnius : Versmė, 2020. P. 2217-2229.
• Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių / Nijolė Strakauskaitė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 255 p., [1] iliustr. lap.
• Lietuviška medžiaga Berlyno garso archyve ir lituanistinė A. Bezzenbergerio veikla pirmojo pasaulinio karo belaisvių stovyklose / Dalia Kiseliūnaitė. Baltistica. 2021, t. 56, Nr. 1, p. 121-139.
• Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. [D. 1], Iki 1940 m. / A. Sabaliauskas. Vilnius : Mokslas, 1979. 254 p.
• Lietuvių tarmių kilmė / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
• Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. T. 1 / sudarė Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 918 p.
• Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. T. 2 / [redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. 783 p.
• Tautinio atgimimo lietuviškos spaudos istorija ir jos kūrėjas: subjektyvioji versija / Domas Kaunas. Knygotyra. 2005, t. 44, p. 20-49.
• XIX a. lietuvių tarmėtyra : Jono Juškos (1815-1886) įžvalgos / Danguolė Mikulėnienė. Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas: Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms / sudarė Albina Auksoriūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012. P. 244-255.