Lietuvių kalbos plotas tarmių požiūriu senosiose gramatikose : nuo Kleino iki Kuršaičio

LTStraipsnyje apžvelgiamos lietuvių tarmės, jų įvairovė ir skirstymas senosiose Rytų Prūsijos lietuvių kalbos gramatikose. Nors senųjų gramatikų autorių pastabos akivaizdžiai padarė įtaką lietuvių tarmių klasifikacijai, tačiau iki šiol ši lietuvių tarmėtyros istorijai svarbi tema plačiau netyrinėta; tinkamai neišnagrinėjus senųjų gramatikų medžiagos šių dienų geolingvistikos kontekste, gali rastis klaidingų mokslinių teiginių. Tarmių skirstymo požiūriu analizuojamos Danieliaus Kleino, Teofilio Šultzo išleistos Kristupo Sapūno, Pilypo Ruigio, Kristijono Gotlibo Milkaus, Gotfrido Ostermejerio, Augusto Šleicherio ir Fridricho Kuršaičio lietuvių kalbos gramatikos. Iš Rytų Prūsijos senųjų lietuvių kalbos gramatikų apžvalgos matyti, kad senosiose Rytų Prūsijos gramatikose aprašant tarmes nuosekliai laikytasi administracinio-teritorinio lietuvių kalbos ploto skirstymo. Apytikrį XIX a. pabaigos lietuvių tarmių vaizdą galima susidaryti iš Kuršaičio žemėlapio, kuris liudija, kad Kuršaitis gana gerai buvo susipažinęs ne tik su Rytų Prūsijos, bet ir likusio lietuvių kalbos ploto tarmėmis. Nors Kuršaičio lietuvių tarmių apraše jau galima įžvelgti ne tik iki jo vyravusį tarmių administracinio-teritorinio skirstymo principą, bet ir tarmių bendrybių bei skirtybių paiešką, skiriamieji jų požymiai šioje gramatikoje dar nenurodyti. Detalesnei tarmių klasifikacijai atsirasti galėjo trukdyti tuometinis administracinis-teritorinis lietuvių kalbos ploto susiskaidymas ir, svarbiausia, paties autoriaus nuostata – parašyti ir išleisti lietuvių kalbos gramatiką ne mokslui, o praktinėms reikmėms.Reikšminiai žodžiai: Gramatika; Lietuvių tarmė; Rytų Prūsija [East Prussia]; Senosios gramatikos; Tarmė; Dialect; Eastern Prussia; Grammar; Lithuanian subdialect; Old grammars.

ENThe article analyses the data of the old grammars in the context of geolinguistics. It elaborates on the position of Zigmas Zinkevičius, according to which we cannot compare the descriptions of the old dialects with present-day without caution since certain terms of dialectology have acquired different meanings. The review presented in the article shows that administrative-territorial principle of dialect description dominated until the grammar of Friedrich Kurschat (1876). The map of area of Lithuanian language usage and its description provided by Kurschat gives a sketchy picture of the Lithuanian dialects of the late 19th century. That shows that Kurschat was considerably well aware of both the dialects of Eastern Prussia and the dialects of the remaining area of the Lithuanian language usage. However, the distinctive features were not yet indicated. The administrative-territorial division of the Lithuanian language area and possibly the determination of Kurschat himself to write a grammar for practical instead of scientific needs could have impeded the emergence of a more detailed classification of dialects in Eastern Prussia. [From the publication]

• Adalbertas Bezzenbergeris (1851-1922): asmenybės ir veiklos aktualizacija XIX amžiaus lietuvių tarmėtyros kontekste / Danguolė Mikulėnienė. Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai / sudarė Grasilda Blažienė, Nadežda Morozova, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Petro ofsetas, 2012. p. 111-129.
• Iš Viešvilės apylinkių kalbos tyrimų istorijos / Danguolė Mikulėnienė. Viešvilė / vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Algirdas Sinkevičius. Vilnius : Versmė, 2020. P. 2217-2229.
• Lietuvių tarmių samprata Povilo Frydricho Ruigio gramatikoje "Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick" (1747): centras ir periferija / Ona Aleknavičienė. Archivum Lithuanicum. 2020, t. 22, p. 83-130.
• XIX a. lietuvių tarmėtyra : Jono Juškos (1815-1886) įžvalgos / Danguolė Mikulėnienė. Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas: Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms / sudarė Albina Auksoriūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012. P. 244-255.