Kamojų šnekta : ribos ir skiriamosios ypatybės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kamojų šnekta: ribos ir skiriamosios ypatybės
Alternative Title:
Subsubdialect of Kamojys: limits and particularities
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2012, 1, p. 144-152
Keywords:
LT
Balsis; Balsių fonologinė sistema; Izoglosė; Kamojų šnekta; Konsonantizmas; Priebalsis; Rytų aukštaičiai vilniškiai; Vokalizmas.
EN
Consonant; Consonantism; Eastern Lithuanian sub-dialect of Vilnius; Isogloss; Phonological system of vowels; Subsubdialect of Kamojys; Vocalism; Vowel.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama rytų aukštaičiams vilniškiams priskiriama Kamojų šnekta (Baltarusijos Respublika, Pastovių r.) – tikslinamos jos ribos, aptariamos fonetinės ypatybės, identifikuojama šnektos balsių fonologinė sistema. Straipsnyje naudojamasi 1972–1989 m. ekspedicijų įrašais (saugomais Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve) ir 2005–2011 m. asmenine autorės fonoteka. Nustatyta, kad lietuviški kaimai baigiasi ties Ramaškonių, Jūravo kaimais (pusiaukelė tarp Adutiškio ir Kamojų). Šioje teritorijoje fiksuojama baigiamoji dvikalbystės stadija, kai lietuviškai kalba tik vyriausioji karta. Būdingiausias Kamojų šnektos fonetikos bruožas – kamieno kirčiuotų ilgųjų [ie·]<*ā, [uo·]<*ē tarimas – susieja šią šnektą su Svirkų šnekta, o ne su Adutiškio, kaip tradiciškai teigiama. Fonologinė analizė leidžia išskirti tris skirtingus rytinių vilniškių šnektų arealus: 1) Svirkų ir Kamojų arealas, neturintis ilgųjų žemutinių fonemų; 2) Adutiškio–Mielagėnų arealas, neturintis vidutinio pakilimo fonemų; 3) Tverečiaus–Švenčionių arealas, turintis „tuščiuosius langelius“ žemutinių ilgųjų fonemų ir vidutinio pakilimo pusilgių fonemų posistemiuose. [Iš leidinio]

ENArticle is dedicated to the analysis of the subsubdialect of Kamojys (Republic of Belarus, district of Pastovys), attributed to the Eastern Lithuanian subdialect of Vilnius: revision of its limits, discussion on its phonetic characteristics, identification of the phonological system of vowels of the subsubdialect. The article is based on records made during the expeditions in 1972–1989 (kept in the Archive of dialects of the Institute of the Lithuanian language) and on the personal phonoteca of the author created in 2005–2011. It is ascertained that Lithuanian villages end beside the villages Ramaškonys and Jūravas (midway between Adutiškis and Kamojys). This territory embodies the last stage of bilingualism: the Lithuanian is spoken only by the eldest generation. The strongest phonetic characteristic of the subsubdialect of Kamojys is the pronunciation of subsubdialectuated thematic long [ie·]<*ā, [uo·]<*ē which links this subsubdialect up to the subsubdialect of Svirkai and not to the subsubdialect of Adutiškis, as it is traditionally presumed. A phonological analysis permits to identify three different areas of Eastern Lithuanian Vilnius‘ subsubdialects: the area of Svirkai and Kamojys which does not have long low phonemes; the area of Adutiškis–Mielagėnai which does not have mid-level phonemes; the area of Tverečius–Švenčionys which has “free squares“ in the subsystems of low long phonemes and mid-level half-long phonemes. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41616
Updated:
2018-12-17 13:19:09
Metrics:
Views: 83    Downloads: 5
Export: