Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis
LTStraipsnyje siūlomas būdas, kaip viešosios erdvės sampratą pritaikyti sovietinės Lietuvos laikotarpiui ir kaip jos funkcionavimą rekonstruoti per vieną iš dėmenų – bibliotekas. Teigiama, kad nors viešoji komunikacija neatitiko laisvo žodžio, atvirumo ir polilogiškumo kriterijų, tačiau analizei galima pasitelkti viešąją erdvę ne normatyvine prasme, o tik kaip komunikacinę struktūrą, taip pat įvertinti ją per „pasaulio atvėrimo“ koncepciją. Šiai komunikacinei struktūrai priklaususių bibliotekų veikla analizuojama trimis lygmenimis – politiniu, ideologiniu ir administraciniu, kurie leidžia į bibliotekas pažiūrėti kaip į tam tikras informacines piramides, kuriose informacija (spaudiniai) pateikiama pagal hierarchijos principus. Kiekvienu iš šių lygmenų atsiveria skirtingi informacinės hierarchijos aspektai: politiniu lygmeniu reikia kalbėti apie atkirtimą nuo konteksto ir tradicijos; administraciniu lygmeniu išryškėja infrastruktūrinės reformos reikšmė; ideologiniu lygmeniu iškyla dirbtinis prioritetų sudarymas pagal ideologinius principus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biblioteka; Bibliotekos; Ideologija; Komunikacinė struktūra; Sovietų Lietuva; Viešoji erdvė; Vėlyvasis sovietmetis; Common space; Communicative structure; Ideology; Late Soviet period; Libraries; Public sphere; Soviet Lithuania; Soviet period Lithuania; Structure of communication.
ENThe article deals with the situation of libraries in the late soviet period (1964–1988) as an element of soviet public sphere. The soviet public sphere is interpreted not in a normative sense (as a contribution to a normative political theory of democracy), but only as a structure of communication, and it is compared with the concept of the public sphere as a place of "world-disclosing", proposed by Craig Calhoun. It is suggested that a typical metaphor of pyramid is valid to understand the hierarchy of information in libraries, but it is necessary to analyse this pyramid on three levels – political, administrative, and ideological. Each of these levels shows that we should approach the soviet libraries not as a place of "world-disclosing", but as a place of "world-closing". [From the publication]
- Biblioteka kaip "trečioji vieta" / Audronė Glosienė, Giedrė Padagaitė, Ramunė Petuchovaitė. Informacijos mokslai. 2006, t. 39, p. 32-52.
- Bibliotekininkų gyvenimo pasakojimuose atsiskleidę skaitymo tradicijos pokyčiai / Sigita Astikienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 285-293.
- Draustosios spaudos pėdsakais / Silvija Vėlavičienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011. 414 p.
- Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956-1989 m / Arūnas Streikus. Genocidas ir rezistencija. 2004, 1 (15), p. 43-67.
- Išeivijos spauda Lietuvoje per penketą sovietinio draudimo dešimtmečių / Silvija Vėlavičienė. Knygotyra. 2005, t. 44, p. 193-208.
- Knygos laisvė ir kontrolė Lietuvoje 1918-1940 m : disertacija / Arida Riaubienė. Vilnius, 2003. 188 lap.
- Lietuvos knyga ir visuomenė: nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atkūrimo (1864-1990) / Vanda Stonienė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 120 p.
- Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu : disertacija / Valdemas Klumbys. Vilnius, 2009. 185 p.
- Metodologiniai skaitymo kultūros tyrimų aspektai: pedagoginė paradigma Lietuvos bibliotekininkystėje po 1918 m : disertacija / Ineta Sibrian. Vilnius, 2009. 200 p.
- Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia / mokslinės redaktorės. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2011. 439 p.
- Skaitymo kultūros klausimai Lietuvos bibliotekininkystėje 1918-1940 metais / Ineta Sibrian. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 57-70.
- Viešosios erdvės transformacija Lietuvoje 1988-2000 m.: laikraščių atvejis : disertacija / Laima Nevinskaitė. Vilnius, 2006. 152 lap.
