Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis

LTStraipsnyje siūlomas būdas, kaip viešosios erdvės sampratą pritaikyti sovietinės Lietuvos laikotarpiui ir kaip jos funkcionavimą rekonstruoti per vieną iš dėmenų – bibliotekas. Teigiama, kad nors viešoji komunikacija neatitiko laisvo žodžio, atvirumo ir polilogiškumo kriterijų, tačiau analizei galima pasitelkti viešąją erdvę ne normatyvine prasme, o tik kaip komunikacinę struktūrą, taip pat įvertinti ją per „pasaulio atvėrimo“ koncepciją. Šiai komunikacinei struktūrai priklaususių bibliotekų veikla analizuojama trimis lygmenimis – politiniu, ideologiniu ir administraciniu, kurie leidžia į bibliotekas pažiūrėti kaip į tam tikras informacines piramides, kuriose informacija (spaudiniai) pateikiama pagal hierarchijos principus. Kiekvienu iš šių lygmenų atsiveria skirtingi informacinės hierarchijos aspektai: politiniu lygmeniu reikia kalbėti apie atkirtimą nuo konteksto ir tradicijos; administraciniu lygmeniu išryškėja infrastruktūrinės reformos reikšmė; ideologiniu lygmeniu iškyla dirbtinis prioritetų sudarymas pagal ideologinius principus. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the situation of libraries in the late soviet period (1964–1988) as an element of soviet public sphere. The soviet public sphere is interpreted not in a normative sense (as a contribution to a normative political theory of democracy), but only as a structure of communication, and it is compared with the concept of the public sphere as a place of "world-disclosing", proposed by Craig Calhoun. It is suggested that a typical metaphor of pyramid is valid to understand the hierarchy of information in libraries, but it is necessary to analyse this pyramid on three levels – political, administrative, and ideological. Each of these levels shows that we should approach the soviet libraries not as a place of "world-disclosing", but as a place of "world-closing". [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History