Savilaida sovietų Lietuvoje 20-ojo amžiaus šeštajame-devintajame dešimtmetyje : disertacija

LTDisertacijos objektas – savilaida, kuri darbe traktuojama kaip unikali pogrindinės spaudos kategorija, būdinga postalininiam sovietinės visuomenės raidos etapui. Darbe nagrinėjama savilaidos termino genezė, pateikiamas teorinis savilaidos modelis, analizuojamas šios spaudos plitimo procesas. Didelis dėmesys disertacijoje skirtas pagrindinių savilaidos formavimąsi įtakojusių veiksnių analizei. Darbe atskleista, kad savilaida atvėrė naujas galimybes necenzūruotos minties plitimui posttotalitarinėje sistemoje. Savilaidos, priešingai nei visos kitos pogrindinės spaudos, leidėjai kontroliavo tik pirminio (dažniausiai nedidelio) tiražo parengimą ir jo platinimą, o tolimesnis šių leidinių plitimas vykdavo jau skaitytojų rate. Savilaidoje esminį vaidmenį vaidino skaitytojai, kurie šiuos leidinius daugindavo bei platindavo savo iniciatyva jau be leidėjų žinios. „Vieno atvejo“ analizė parodė, kad būtent šiuo principu sovietų Lietuvoje plito ir slaptieji Molotovo – Ribbentropo susitarimai, kurių sklaidą 8–ajame dešimtmetyje galima laikyti tipišku savilaidos modeliu. Savilaidos reiškinys, visų pirma, kaip atsakas egzistavusiam informacijos vakuumui, pradėjo formuotis jau 6–ojo dešimtmečio antrojoje pusėje. Jos atsiradimą ir raidą stipriai įtakojo lietuviškosios emigracijos Vakaruose kūryba. Taip pat didelę įtaką lietuviškajai savilaidai darė savilaidos iš Rusijos plitimas. Savilaida sovietų Lietuvoje egzistavo iki pat 9–ojo dešimtmečio pabaigos. Jos pabaigą nulėmė 9–ojo dešimtmečio pabaigoje atsiradusi galimybė nevaržomai viešai ir be valdžios kontrolės keistis informacija. [Iš leidinio]

EN“Self-publishing” is a unique underground publishing category, characteristic of the social development of Soviet society in the post-Stalin period. In this work the genesis of the term “samizdat” (“self-publishing”) is analysed, a theoretical model of “self-publishing” is presented, and the process whereby it became widespread is analysed. Considerable attention is paid to an analysis of the basic factors influencing the development of “self-publishing”. “Self-publishing” opened new possibilities for the circulation of uncensored thoughts in the post-totalitarian system. In “self-publishing”, unlike in other forms of underground press, publishers controlled only the preparation and distribution of the initial (most often – small) press run, the further distribution of the publication being up to the readers. These also reproduced and distributed the publications without the authors’ knowledge. It was on this principle that texts of the secret Molotov – Ribbentrop Pacts circulated in Lithuania. The dissemination of these texts in the 1980s can be viewed as a typical model of “self-publishing”. This phenomenon appeared in the late 1960s as a response to the information vacuum. Its appearance and development was influenced by the literary output of Lithuanian émigrés in the West. “Self-publishing” in Lithuanian was also influenced by the circulation of “samizdat” from Russia. Lithuanian “self-publishing” continued until the end of the 1990s. Its demise was the result of the onset of opportunities to publicly exchange information freely and without government control. [From the publication]

• Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis / Tomas Vaiseta. Informacijos mokslai. 2012, t. 60, p. 116-134.
• Pogrindžio spaudos leidėjų tinklai sovietmečio Lietuvoje / Ainė Ramonaitė, Valdemaras Klumbys, Rytė Kukulskytė. Informacijos mokslai. 2015, t. 71 p. 50-67.
• Savilaida sovietinėje Lietuvoje : istoriografinis aspektas / Edita Sėdaitytė. Knygotyra. 2012, t. 59, p. 40-52.
• Sąjūdžio spaudos paveldas Lietuvoje / Vaida Jankauskaitė. Knygotyra. 2012, t. 59, p. 73-92.
• Stipriųjų ir silpnųjų ryšių svarba protesto mobilizacijai : Sąjūdžio genezė ir raida 1987–1988 metais / Ainė Ramonaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2011, Nr. 2 (29), p. 199-217.