Silenced memory: the suppression of the partisan war narrative in Soviet Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip sovietinės okupacijos metais buvo slopinamas Lietuvos partizaninio karo pasakojimas ir kaip jis vis dėlto išliko partizanų šeimose. Remiantis partizanų dokumentais, pogrindžio spauda, sovietinės propagandos šaltiniais ir buvusių partizanų vaikų sakytinės istorijos interviu, analizuojamos konkuruojančios pasipriešinimo interpretacijos ir atminties perdavimo būdai. Tyrimas rodo, kad, nors sovietų valdžia kryptingai delegitimavo partizaninę kovą viešajame diskurse, šeimose šis pasakojimas buvo perduodamas per tylą, fragmentiškus pasakojimus, emocinę atmintį ir kasdienes praktikas, o vėliau prisidėjo prie viešosios atminties atkūrimo nepriklausomoje Lietuvoje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Lietuvos partizaninis karas, pasakojimo slopinimas, tarpgeneracinė atmintis.

ENThis article examines how the Lithuanian partisan war narrative was suppressed during the Soviet occupation, and how it nevertheless survived in partisan families. Drawing on partisan documents, the underground press, Soviet propaganda and oral history interviews with the children of former partisans, it explores the competing interpretations of the resistance, and the mechanisms of memory transmission. The study argues that, although the Soviet authorities systematically delegitimised the partisan struggle in the public discourse, the narrative endured in private, through silence, fragmented stories, emotional memory and everyday practices, later contributing to the restoration of public memory after Lithuania achieved independence. KEY WORDS: Lithuanian partisan war, narrative suppression, intergenerational memory.

• Bendruomenė ir bendruomeninės veiklos prielaidos. Vagos 2007, 77 (30), 82-89.
• Grįžusių politinių kalinių ir tremtinių adaptacija sovietinėje Lietuvoje: patirtys, strategijos, ištekliai. Genocidas ir rezistencija 2022, 1 (51), 39-58.
• Karas, agentai-smogikai ir posovietinė visuomenė. Naujasis Židinys - Aidai 2004, 5, 228-236.
• Karas ir šventės. Partizanų švenčių ir atmintinų datų kalendorius. Liaudies kultūra 2018, 4, 77-85.
• Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• KGB prieš buvusius politinius kalinius ir tremtinius. Genocidas ir rezistencija 2008, 2 (24), 121-126.
• KGB slaptieji archyvai 1954-1991 m.. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. 563 p.
• Lietuvos istorinis pasakojimas. 1944-1953 metų partizanų perspektyva. Acta historica universitatis Klaipedensis 2020, 40, Anti-soviet resistance: new apRoaches to the Lithuanian partisan war, 25-67.
• Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas.. Vilnius. 209 p.
• Nepasakotina, tačiau vaizduota, atmintis. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai 2020, 8, 1, 71-83.
• Partizaninio karo vietos: įamžinimas ir įpaveldinimas nepriklausomoje Lietuvoje. Vilnius, 2017. 1 pdf (265 p.).
• Politinių represijų ilgalaikės psichologinės pasekmės.. Vilnius, 2006. 152, 9 lap.
• Politinių represijų Lietuvoje ilgalaikės psichologinės pasekmės antrajai kartai. Vilnius, 2012. 166 p.
• Režimo priešininkų represavimo ir persekiojimo tendencijos po 1954 m.. Genocidas ir rezistencija 2012, 1 (31), 112-129.
• Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940-1953 metais: MVD-MGB organizacinė struktūra, personalas ir veikla. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. 415 p.
• Sovietinių represijų atminties reikšmės lietuvių autobiografijose. Genocidas ir rezistencija 2008, 2 (24), 127-134.
• Suklastota istorija: sovietų totalitarizmas ir partizanų karo prisiminimas. Lietuvos istorijos studijos 2008, 22, 88-103.
• Šeimos kalbėjimosi apie sukrečiančius Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų įvykius ypatybės: pradiniai tyrimo duomenys. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai 2014, 3, 1 pdf (6 p.).
• Teroras, 1940-1958 m.. Vilnius : Versus aureus, 2012. 317 p.
• Tėvų politinių represijų įtaka vaikų psichologinei savijautai. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai 2013, 2, 117-121.