Politinių represijų Lietuvoje ilgalaikės psichologinės pasekmės antrajai kartai : disertacija

LTDisertacijoje analizuojamas ilgalaikis tarpgeneracinis politinių traumų psichologinis poveikis. Remiantis traumų psichologijos žiniomis ir politinių represijų poveikio tyrimais, keliama prielaida, kad ilgalaikes psichologines politinių represijų pasekmes jaučia ne tik išgyvenusieji šias represijas, bet ir jų suaugę vaikai. Šio darbo tikslai yra įvertinti ilgalaikes politinių represijų pasekmes nuo sovietų ir nacių nukentėjusių antrosios kartos atstovams ir, į analizę įtraukus išgyvenusiųjų, tai yra jų tėvų, duomenis, nustatyti tarpgeneracines psichinės sveikatos sąsajas. Iš viso tyrime apklaustos trys antrosios kartos atstovų grupės: išgyvenusių sovietų ir nacių represijas atstovai ir dvi palyginamosios grupės – išgyvenusių holokaustą ir nenukentėjusių vaikai. Remiantis atlikta temine kokybinių duomenų analize nustatytos įvairiapusės ilgalaikės psichologinės tėvų politinių represijų pasekmes, antroji karta su šiuo patyrimu sieja patirtus sunkumus. Tako modeliavimas atskleidė tėvų ir vaikų potrauminių reakcijų sąsajas. Kita vertus, statistinė analizė parodė, kad antrosios kartos atstovų dabartinė psichinė sveikata, tai yra potrauminės reakcijos bendrai, nevilties lygis ir vidinės darnos jausmas, nesiskiria nuo palyginamųjų grupių atitinkamų psichinės sveikatos rodiklių. Šie rezultatai atitinka holokausto antrosios kartos tyrimų tendencijas – nustatomos ilgalaikės pasekmės, tačiau antroji karta neišsiskiria savo psichopatologija.Reikšminiai žodžiai: Politinės represijos; Antroji karta; Psichologinės pasekmės; Political repression; Second generation; Psychological effects.

ENThis dissertation analyses long-term intergenerational psychological effects of political trauma. According to trauma psychology and studies of impacts of political repression, it was presumed that the long-term psychological effects of political repression are felt not just by the survivors, but also by their adult children. The aim of this study is to evaluate long-term psychological effects of Soviet and Nazi repression to repressed second generation, and to establish intergenerational links of mental health between survivors of political repression and second generation. Altogether three groups of second generation were surveyed: children of survivors of Soviet and Nazi repression, Holocaust second generation and children of not-repressed Lithuanian citizens. According to the thematic analyses of qualitative data, various long-term psychological consequences of parents’ political repression were identified, second generation connect some of their hardship with these experiences. Path analysis revealed relationship of posttraumatic reactions of parent and child. On the other hand statistical analysis disclosed that current posttraumatic reactions of second generation in general, hopelessness and sense of coherence of second generation of survivors of political repression in Lithuania are the same as in two comparison groups. These results are in line with Holocaust second generation research trends – there are long-term consequences, but second generation does not differ by their psychopathology.

• Antisovietinio partizaninio karo pasakojimas: vienos šeimos atvejis / Greta Paskočiumaitė. Tautosakos darbai 2022, 63, p. 35-61.
• Happiness and satisfaction with life of Lithuanian residents after transition / Aleksandras Patapas, Aistė Diržytė. Current psychology (New Brunswick, N.J.) 2020, 30 April, p. 1-12.
• Šeimos kalbėjimosi apie sukrečiančius Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų įvykius ypatybės : pradiniai tyrimo duomenys / Eglė Mažulytė, Tomas Rakovas. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai. 2014, Nr. 3, 1 pdf (6 p.).
• Šeimos stiprybė: istorinių traumų patirties poveikis vėlesnėms kartoms / Eglė Mažulytė, Monika Skerytė-Kazlauskienė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 86-108. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 86-108.
• The "Captive mind" is worse than repressions. Psychotraumatological study of historical trauma in Lithuania / Danutė Gailienė. Rocznik antropologii historii 2019, 12, p. 159-176.
• Trauma ir kultūra / Danutė Gailienė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23.
• When culture fails: coping with cultural trauma / Danutė Gailienė. Journal of analytical psychology. 2019, 64, 4, p. 530-547.