Evidential adjectives in Lithuanian academic discourse

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Evidential adjectives in Lithuanian academic discourse
Alternative Title:
Evidenciniai būdvardžiai lietuvių akademiniame diskurse
Authors:
In the Journal:
Kalbotyra. 2012, t. 64(3), p. 103-123
Keywords:
LT
Akademinis diskursas; Argumentacija; Argumentavimas; Evidencinė funkcija; Evidencinės funkcijos; Inferencija; Intersubjektyvumas; Išoriniai evidencialumo šaltiniai; Išoriniai žinių šaltiniai; Išvada; Vidiniai evidencialumo šaltiniai; Vidiniai žinių šaltiniai.
EN
Academic discourse; Argumentation; Evidential functions; External sources of evidence; Inference; Internal sources of evidence; Intersubjectivity.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama bevardės giminės būdvardžių akivaizdu, aišku, natūralu ir panašu vartosena lietuvių rašytiniame akademiniame diskurse. Tyrimo tikslas yra aptarti šių būdvardžių morfosintaksinį statusą, nustatyti jų funkcijas ir svarbą autoriaus argumentacijai reikšti. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė būdvardžių analizė. Tyrime remiamasi tekstynų inspiruota metodologija − medžiaga yra paimta iš Lietuvių akademinio tekstyno, kurį sudaro įvairių mokslo sričių tekstai. Kokybinė ir kiekybinė bevardės giminės būdvardžių akivaizdu, aišku, natūralu ir panašu analizė rodo, kad dažniausiai šie būdvardžiai vartojami kaip komplementiniai predikatai, kurie nurodo autoriaus žinių šaltinį, ir rečiau vartojami kaip parentezė. Komplementinė vartosena yra dažnesnė negu parentetinė, nes parentezė yra labiau būdinga sakytiniam diskursui. Pažymėtina, kad socialiniuose ir humanitariniuose moksluose šie būdvardžiai yra dažnesni negu biomedicinos, technologijų ir fizinių mokslų srityse. Skirtinga kiekybinė būdvardžių distribucija įvairiose mokslo srityse paaiškinama mokslo sričių specifika. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad pagrindinė šių būdvardžių funkcija yra evidencinė, t.y. jie nurodo autoriaus žinių šaltinį. Šie būdvardžiai reiškia autoriaus numanymą, kuris gali remtis išoriniu arba vidiniu autoriaus žinių šaltiniu. Išorinis žinių šaltinis nurodo, kad autorius remiasi percepcijos duomenimis, tyrimo rezultatais, su kuriais supažindina ir skaitytoją. [Iš leidinio]Vidinis žinių šaltinis nurodo, kad numanymas yra paremtas daugiau autoriaus samprotavimu arba prielaida apie skaitytojo žinias. Remdamasis vidiniu žinių šaltiniu, autorius įtikina skaitytoją propozicijos teisingumu arba pradeda su skaitytoju polemizuoti. Skirtingas numanymo pagrindas lemia skirtingą autoriaus poziciją. Numanymas akademiniame diskurse yra intersubjektyvus, nes autorius aiškiai nurodo žinių šaltinio prieinamumą skaitytojui. [Iš leidinio]

ENThe present study explores the functional distribution of the neuter adjectives akivaizdu 'evident, obvious', aišku 'clear', natūralu 'natural' and panašu 'likely' in Lithuanian written academic discourse. The research focuses on the CTP (complement-taking-predicate) and parenthetical use of the adjectives and presents basic quantitative and qualitative findings of these patterns of use. The data have been collected from the Corpus of Academic Lithuanian represented by texts from biomedical sciences, humanities, physical sciences, social sciences and technological sciences. The research shows that the adjectives under consideration primarily express the source of information the author uses for a claim but not the author's degrees of commitment towards the proposition. These adjectives signal that the author obtains knowledge for the proposition through inferences based on external and/or internal sources of evidence. Inferences in academic discourse are intersubjective as they mark the availability of evidence to the reader. [From the publication]

ISSN:
1392-1517
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35846
Updated:
2018-12-17 13:15:38
Metrics:
Views: 8    Downloads: 5
Export: